Pavojaus varpais skambina ne tik Lenkijos politikai, bet ir NATO ekspertai
Varšuva pirmadienį sukėlė didelį tarptautinį šurmulį, kai blokavo sprendimą pradėti derybas tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos dėl naujo partnerystės susitarimo sudarymo.
Lenkija teigia, kad ji derybas nustos blokavusi tik po to, kai Rusija ratifikuos Energetikos chartiją, kuri garantuotų lygias teises tiek energetinių išteklių eksportuotojams, tiek vartotojams.
Varšuvą parėmė NATO ekspertai, įspėję Aljansui priklausančias valstybes, kad Rusija su kai kuriomis šalimis ketina suformuoti „dujų OPEK” – kartelį, kuris dar labiau padidintų energetinį spaudimą Europai.
Pasinaudojo veto teise
Kitais metais nustos galioti visą dešimtmetį veikęs Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, kuris apibrėžia Rusijos ir ES tarpusavio santykius. Briuselis ir Maskva suskubo rengti naują dokumentą, tačiau iš karto atsirado kliūtis, kuriai įveikti gali prireikti didelių pastangų.
Rusija ir ES turėtų lapkričio 24 dieną Helsinkyje paskelbti, kad pradedamos oficialios derybos dėl naujo susitarimo sudarymo. Jos gali prasidėti tik tuo atveju, jeigu tam pritaria visos 25 Bendrijos narės.
Pirmadienį veto teise pasinaudojo Lenkija. Jos atstovai pareiškė, kad derybos bus įmanomos tik tuo atveju, jei Rusija ratifikuos Energetikos chartiją ir atšauks draudimą įvežti į Rusiją lenkiškus maisto produktus.
Varšuvoje manoma, kad ES visais atvejais turi kalbėtis su partneriais vienu balsu. Lenkai taip pat tiki, kad Bendrija privalo ginti kiekvieną diskriminuojamą ar kitaip skriaudžiamą jos narę. Tačiau vienybės šiuo klausimu nėra. Pavyzdžiui, žaliavos tiekimas „Mažeikių naftai” – tik šios įmonės vadovų ir Lietuvos politikų galvos skausmas.
Apsimetė nežiniuku
Po Varšuvos akibrokšto Maskvoje pademonstruotas apsimestinis nustebimas. Maskvos laikraščio „Kommersant” korespondentui aukšto rango Kremliaus pareigūnas pareiškė: „Lenkai iš mūsų nieko neprašė, nereikalavo. Dabar mes patys turime sukti galvas, kuo juos nuskriaudėm. Jie galėjo aiškiai pasakyti: mus jaudina tai ir tai, turime šias problemas aptarti”.
Tas pareigūnas be reikalo apsimeta nežiniuku. Dar prieš metus Rusija uždraudė įvežti lenkiškus maisto produktus: mėsą, gaminius iš jos, taip pat kai kuriuos kitus produktus. Draudimo priežastis buvo ta, kad kelių siuntų iš Lenkijos kokybės sertifikatai buvo suklastoti.
Lenkai ištyrė tokius atvejus, surado kaltininkus ir juos nubaudė. Tačiau draudimas įvežti lenkiškus produktus į Rusiją tebegalioja iki šiol. Prieš mėnesį Varšuvoje su vizitu viešėjęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žadėjo draudimą panaikinti, bet savo pažado netesėjo.
Lenkų politikai įsitikinę, kad prieš jų šalį taikomos grynai politinio pobūdžio sankcijos, tokios, kokių griebtasi ir prieš Gruziją.
Reikia kalbėti vienu balsu
Varšuva atkakliai siekia, kad Bendrija savo energetinę politiką Rusijos atžvilgiu vykdytų vienu balsu. Lenkiją, taip pat Baltijos valstybes labai papiktino separatinis Rusijos ir Vokietijos susitarimas nutiesti naftotiekį Baltijos dugnu.
Varšuvai didelį rūpestį kelia tai, kad po pusantro mėnesio Bendrijai pirmininkaus Vokietija, kurią su Rusija sieja itin glaudūs ekonominiai ryšiai. Lenkams viena paguoda yra tai, kad kaimyninės šalies vyriausybei jau nevadovauja Gerhardas Šrioderis, už kurio paslaugas Kremlius jam dosniai atsilygino.
Kanclerė Angela Merkel kol kas nesileidžia į didelę bičiulystę su Kremliaus šeimininku. Ji rugsėjį atmetė prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą sudaryti dvišalį susitarimą, pagal kurį Vokietija gautų dvigubai daugiau Sibiro dujų ir didelę dalį jų skirstytų savo nuožiūra. Tačiau A.Merkel teigia, kad jau nėra galimybės atsisakyti susitarimo dėl dujotiekio tiesimo Baltijos dugnu.
Kainos pagal simpatijas ar antipatijas
Kai kurioms Bendrijos narėms didelį nerimą kelia tai, kad Kremlius siekia griežtai kontroliuoti visus Rusijos ir kaimyninių šalių naftotiekius ir dujotiekius. Jeigu kas nors susitartų pirkti dujų ar naftos iš, pavyzdžiui, Centrinės Azijos valstybių, toks sandėris būtų įmanomas tik tuo atveju, jei tam pritartų Kremlius.
„Norėtume patys tiesiogiai susitarti su Turkmėnistanu, Kazachstanu, kitomis valstybėmis, kurias nuo mūsų skiria Rusija. Tačiau tos šalys verčiamos parduoti dujas „Gazpromui”, kad šis svetimas dujas tiektų savo dujotiekiais Vakarų ir Rytų Europai, nustatydamas kainas pagal savo simpatijas ar antipatijas kuriai nors valstybei”, – piktinosi Varšuvoje pokalbyje su žurnalistais Lenkijos ekonomikos ministras Petras Vozniakas.
Lenkija veda derybas dėl dujų tiekimo iš Norvegijos. Ji taip pat ketina pastatyti suskystintų dujų terminalą Baltijos pakrantėje, kad žydrąjį kurą galėtų priimti jūros keliu iš Alžyro.
Varšuva siekia, kol kas nesėkmingai, kad būtų nutiestas naujas dujotiekis, aplenkiantis Rusiją, – iš Centrinės Azijos per Kaspiją, Azerbaidžaną, Gruziją, Juodąją jūrą ir Ukrainą.
Aljanso patarėjai įspėjo
Tuo tarpu NATO patarėjai įspėjo Aljanso nares ir paragino imtis priemonių, kad būtų neutralizuoti Rusijos mėginimai suformuoti „dujų OPEK”, nes, priešingu atveju, Europai teks atlaikyti dar didesnį Maskvos spaudimą, rašo britų laikraštis „Financial Times”.
Slaptas pranešimas, kurį parengė NATO ekonomikos ekspertai, išsiuntinėtas visoms Aljanso narėms, nurodo laikraštis. Dokumente įspėjama, kad Rusija galbūt ketina sudaryti dujų kartelį su Alžyru, Libija, Centrinės Azijos valstybėmis ir galbūt Iranu. Rusija Europai tiekia 24 proc. jai reikalingų dujų, Norvegija – 13, Alžyras – 10 proc.
Spalį ES užsienio politikos kuratorius Chavjeras Solana atkreipė Bendrijos dėmesį į Rusijos ir Alžyro sandėrį, pagal kurį ši šalis įsipareigojo savo naftos bendrovių akcijų neparduoti niekam, išskyrus Rusiją.
Didelės dujų eksportuotojos, tokios kaip Norvegija, Nigerija ir Kataras, paskelbė, kad neketina priklausyti karteliui, apie kurio formavimą pranešė „Financial Times”.
Maskva nesureikšmina demaršo
Lenkijai blokavus mandatą pradėti ES ir Rusijos derybas dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, Maskva teigia dėl to labai neišgyvenanti, manydama, kad Varšuvos pozicija gali pasikeisti, taip pat neabejodama, kad derybomis suinteresuota pati ES.
Rusijos prezidento specialusis atstovas santykių su ES plėtrai Sergejus Jastržembskis pareiškė, kad derybos turi prasidėti be jokių išankstinių sąlygų.
Jo nuomone, „būtų keista, jei šios derybos taptų siaurų nacionalinių problemų, egzistuojančių Rusijos ir atskirų ES šalių santykiuose, įkaite”, – sakė jis.
„Maskva vadovaujasi tuo, kad ES ir Rusija visiškai vienodai suinteresuotos kuo greičiau pradėti derybas dėl naujo bendradarbiavimo susitarimo”, – sakė S.Jastržembskis.
„Jei kalbėsime apie Lenkijos pretenzijas, mūsų partneriai Varšuvoje gerai žino, kaip reikia spręsti šias problemas. Be jokių abejonių, jos gali būti išspręstos tik dvišalių santykių pagrindu ir, suprantama, neįtraukiant ES”, – agentūros „Reuters” korespondentui pareiškė Rusijos prezidento atstovas.