Gamtos sargai siūlo užstatyti žaliąją oazę

Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinį aplinkosaugininkai pasiūlė sumažinti net 100 hektarų

Lampėdžių bendruomenė nenori, kad jų gyvenvietė taptų antraisiais Šilainiais. Tai gali atsitikti, jei miesto politikai patvirtintų naujas Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio ribų pataisas, kurias vakar viešajam svarstymui pateikė miesto aplinkosaugininkai. Naujame plane saugoma teritorija sumažėjo net 100 hektarų, o draustinio zonoje neliko nei Lampėdžių, nei Kaniūkų.

Gyventojai susiėmė už galvų

Parengti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio ribų pataisas Savivaldybės administraciją dar 2005 metais įpareigojo miesto politikai. Tai padaryti buvo patikėta Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus specialistams. Vakar Vilijampolės seniūnijoje pristačius naujo ribų plano projektą, lampėdiškiai susiėmė už galvų.

„Esame šokiruoti, nes draustinyje nebelieka Lampėdžių ir Žemutinių Kaniūkų, – kalbėjo Lampėdžių bendruomenės centro pirmininkė Edita Gudišauskienė. – Susidarė įspūdis, kad Savivaldybė nori įteisinti tai, kas jau padaryta neteisėtai”.

Pasak E.Gudišauskienės, Gintaro gatvėje vietoje trijų aukštų namo su mansarda iškilo penkiaaukštis. Savivaldybė esą neteisėtai patvirtino ir kempingo detalųjį planą, o dabar mėgina gyvenvietėje uždegti žalią šviesą plataus masto statyboms.

Viešame projekto svarstyme dalyvavo dvi dešimtys žmonių. Jie tikino kovosią, kad išliktų 1995 metais įsteigtas Lampėdžių miško parkas.

Stebisi kliūtimis statyboms

Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė neneigė, kad patvirtinus naujas draustinio ribas Lampėdžiai bus urbanizuoti.

„Įsteigus kraštovaizdžio draustinį, į jį klaidingai buvo įtraukti Lampėdžiai ir Žemutiniai Kaniūkai, – sakė M.Stanikūnienė. – Gyvenvietė negali būti draustinyje, nes tada žmogus savo sklype negalėtų pasistatyti net garažo, padalyti sklypo vaikams ir panašiai”.

Ji stebėjosi, kad Žemutiniuose Kaniūkuose savininkams grąžinus žemę ir suprojektavus ištisus gyvenamųjų namų kvartalus neįmanoma pradėti statybų, nes gyvenvietė yra draustinio zonoje. „Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pasiūlė išbraukti iš kraštovaizdžio draustinio jau urbanizuotus Kaniūkus ir Lampėdžius”, – sakė M.Stanikūnienė.

Galutinai parengto Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio ribų pataisos įsigalios tada, kai jas patvirtins Kauno miesto taryba.

Abejoja sprendimų skaidrumu

Projekto pristatyme žmonės uždavė daugybę klausimų, bet į juos atsakant Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojui Romualdui Laukaičiui stigo mandagumo.

Tarnautojas rankas laikė kišenėse, ne iki galo išklausydavo klausimo ir į kai kuriuos žmones kreipdavosi „tu”. „Lampėdžių miško parkas yra nereikalingas, jį siūloma įtraukti į draustinio teritoriją”, – sakė R.Laukaitis.

Pasak R.Laukaičio, Lampėdžių miško parke privalu turėti rekreacijai skirtų objektų, kurių šiuo metu nėra. „Tuo tarpu draustinyje leidžiamas tik pažintinis turizmas. Kaip jame atrodys Lampėdžiai?” – klausė jis.

Vilijampolės seniūnas Gintautas Sinkevičius gynė gyventojų poziciją ir jiems siūlė rengėjams pateikti kuo daugiau pretenzijų, kurių seniūnija lauks iki kito antradienio. Tačiau „Kauno dienai” R.Laukaitis sakė, kad „jeigu žmonės pasiūlys nesąmones, jos nebus įtrauktos į pataisas”.

Gyventojai prašė numatyti Lampėdžiuose vietas, kur galima būtų įrengti teniso kortus, golfo aikštyną ir kitus poilsio objektus. Žmonės abejojo, ar išbraukus Lampėdžius iš draustinio ribų nebus pradėta grąžinti žemė tiems asmenims, kurie jos čia niekada neturėjo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.