Baigta tirti daugiau kaip pusmetį paslaptyje laikyta baudžiamoji byla dėl pasikėsinimo įžeisti šalies vadovą Valdą Adamkų
Pirminis įtarimas, pateiktas šiuo nusikaltimu apkaltintam keturiasdešimt vienų metų statybininkui V.S. iš Karmėlavos, buvo Prezidento įžeidimas.
Tačiau vėliau apklausus šioje byloje Prezidento asistentę Boženą Krasovskąją, Prezidentūros kanclerį Osvaldą Markevičių bei Prezidento priimamojo vyr. specialistę Genutę Lukaševičienę, nustatyta, kad pastarųjų pastangomis Jo Ekscelencija nuo nereikalingos adrenalino dozės apsaugotas. Šio jam adresuoto įžeidžiančio ir grasinamojo turinio elektroninio laiško V.Adamkus neperskaitė.
Tyrė geriausi specialistai
Vakar niekas Lietuvos Respublikos Prezidentūroje negalėjo atsakyti į „Kauno dienos” klausimą, ar tai pirmoji panaši baudžiamoji byla per dabartinę Valdo Adamkaus kadenciją. Dažniausias atsakymas buvo: „Nieko panašaus girdėti neteko”.
Į Prezidentūros elektroniniame pašte aptikto įžeidžiančio-grasinamojo turinio laiško kilmės tyrimą, redakcijos duomenimis, buvo įtrauktas ne tik Vadovybės apsaugos, bet ir Valstybės saugumo departamentai (VSD).
Tyrimą baigė Kauno rajono apylinkės prokuratūros vadovaujamas Kauno rajono policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų ir nusikaltimų nuosavybei poskyris. Kauno rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Tomas Staniulis neslepia, kad šis tyrimas buvo patikėtas vieniems kvalifikuočiausių pakaunės policijos pareigūnų. Redakcijos žiniomis, jį atliko minėto poskyrio viršininkė Audronė Gecevičienė.
Šią savaitę Kauno rajono apylinkės teismas turėtų patvirtinti arba pakeisti Kauno rajono apylinkės prokuratūros verdiktą nubausti V.S. 1000 litų bauda.
Baigiantis tyrimui, priremtas įkalčių jis pagaliau prisipažino sąmoningai, o ne netyčia, kaip dar ilgą laiką bandė prisidengti, išsiuntęs šį laišką Prezidentui. Tačiau tai – tik vienas motyvų, kodėl ši byla perduota teismui baudžiamojo įsakymo tvarka, t.y. remiantis nauja, bet jau dažnai taikoma teisine norma, įtvirtinta nuo 2003-iųjų gegužės 1-osios galiojančiame naujajame Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse (BPK).
Laikytasi ypatingo slaptumo
Redakcijos žiniomis, minėtas laiškas išsiųstas į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą iš vieno Karmėlavoje veikiančio asmeninio kompiuterio balandžio 29-ąją, šeštadienį.
Prezidento asistentė B.Krasovskaja jį aptiko gegužės 2-ąją, kai, atėjus po švenčių į darbą, buvo atidarytas Prezidentūros elektroninis paštas.
Šis vos devynių sakinių laiškas tryško neapykanta ne tik Prezidentui, bet ir šaliai, kurioje likimo jam buvo lemta praleisti didžiąją gyvenimo dalį. Netrūko šiame tekste klaustukų bei šauktukų, o viename sakinyje net nuskambėjo grasinimas.
Jau kitą dieną šis laiškas buvo persiųstas Vadovybės apsaugos departamentui. Teigiama, kad šio atstovai susisiekė su kolegomis iš Valstybės saugumo departamento. Padedant specialistams, per dvi savaites buvo nustatyta, kad šis laiškas išsiųstas iš vieno Karmėlavoje esančio asmeninio kompiuterio.
Tokiomis aplinkybėmis surinkta medžiaga persiųsta Kauno rajono policijai. Ant pradėto ikiteisminio tyrimo dėl Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens (šiuo atveju – Prezidento) įžeidimo bylos puikavosi prierašas: „Žiniasklaidai neskelbti”. Kas jo autorius, neaišku, tačiau ginantieji jį teigia, kad tokia taktika pasirinkta siekiant kuo operatyvesnio bei objektyvesnio tyrimo bei norint apsaugoti Prezidentą nuo nereikalingų, paskelbus apie šį įvykį viešai, emocijų.
Kratai priešintasi
Ikiteisminį tyrimą pradėję Kauno rajono policijos pareigūnai, prieš pabelsdami į įtariamojo padarius šį nusikaltimą namų duris, pasirūpino kratos sankcija bei teismo nutartimi paimti tyrimui kompiuterį.
Svečių iš policijos V.S. sulaukė, praėjus mėnesiui po įvykio, apie kurį liudys netrukus jo biografijoje atsirasiantis teistumas.
Redakcijos duomenimis, svečius V.S. sutiko labai nesvetingai: nenorėjo įsileisti į namus – neva nesuprantantis, ko pas jį ieškoma, elgėsi agresyviai, vietomis įžeidžiančiai – tiek savo elgesiu, tiek replikomis.
Teigiama, kad šio vyriškio elgesys kratos metu buvo viena priežasčių skirti jam psichiatrinę ekspertizę, nors iki tol pas šiuos specialistus V.S. nebuvo lankęsis. Vėliau nustatyta, kad nusikaltimo, kuriuo kaltinamas, padarymo metu šis karmėlaviškis suvokė savo veiksmus ir už juos gali atsakyti.
Tą gegužės 22-ąją pas jį atvykusiems teisėsaugininkams, remiantis dokumentais, vis dėlto pavyko atlikti kratą bei išsivežti kompiuterio kietąjį diską tyrimams, o patį V.S. – apklausai į Kauno rajono policijos komisariatą.
Priremtas įkalčių
Nors iš pradžių V.S. buvo linkęs neigti turintis kokį nors ryšį su policijos atliekamu tyrimu, vėliau visgi pavyko įtariamąjį priversti prisipažinti išsiuntus šį laišką. Tačiau beveik iki pat tyrimo pabaigos jis tvirtino, kad tai padarė netyčia, neva nuspaudęs ne tą kompiuterio klaviatūros klavišą. Nors niekaip nesugebėjo paaiškinti, kam ir kodėl tuomet rašė tokio turinio laišką.
V.S. prisipažino ir ėmė gailėtis, ką padaręs, tik priremtas įkalčių – gavus eksperto išvadą, kad netyčia pasiųsti elektroninio laiško į Prezidentūrą neįmanoma, nes būtina atlikti ne vieną operaciją.
Tačiau kas V.S. pastūmėjo tokiam poelgiui, nenustatyta. Šia tema su teisėsaugininkais jis nelinkęs kalbėti. Kaip jau minėta, V.S. baudžiamoji byla perduota teismui baudžiamuoju įsakymu. Pasak Kauno rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro T.Staniulio, tokį sprendimą lėmė kelios priežastys.
Pirmiausiai, už nusikaltimą, kuriuo kaltinamas V.S., numatytos sankcijos atitinka BPK reikalavimą, kad norint užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, viena iš minėtų sankcijų būtų piniginės baudos skyrimas. Antra, kaltinamasis prisipažino ir dabar jau gailisi.
Trečia, tai efektyviausias būdas įgyvendinti savo ketinimus ištirti šią bylą kaip galima operatyviau, o rezultatas bus toks pats, kaip nagrinėjant ją teismo posėdžiuose.
Ir ketvirta, užbaigiant procesą baudžiamuoju įsakymu, į teismą (o ši byla teisminga Kauno rajono apylinkės teismui) nereikės liudytojais kviesti Prezidentūros darbuotojų.
Parinkta viena švelnesnių bausmių
Pritaikius minėtą BPK normą, sprendimas bus priimtas ir nedalyvaujant kaltinamajam. Kaip reikalauja įstatymai, V.S. jau pasirašė sutinkantis su Kauno rajono apylinkės prokurorės jam parinkta 8 MGL (minimalaus gyvenimo lygio) bauda – 1000 litų.
Pasak Kauno rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro T.Staniulio, už padarytą nusikaltimą V.S. grėsė bauda nuo 2 MGL, t.y. 250 litų iki 100 MGL (12 500 litų), arba areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal numatytas sankcijas valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas – nesunkus nusikaltimas.
T.Staniulio teigimu, apsistota ties pinigine bauda, nes šiuo atveju baudos skyrimas – V.S. didesnė bausmė, negu siūlymas skirti laisvės atėmimo bausmę. Kadangi jis neteistas ir tėra baustas tik už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismo nuosprendžio vykdymas V.S. vis tiek būtų atidėtas.
Redakcijos duomenimis, nusikaltimo padarymo metu šis karmėlaviškis dirbo vienoje Kauno statybos bendrovėje darbininku, tačiau paraleliai jis individualiai, pagal turimą verslo liudijimą, verčiasi įvairiais statybos darbais.
Prokurorų skirtą bausmę dar turi patvirtinti teismas.
Jurijus Borisovas dėl grasinimo Prezidentui Rolandui Paksui buvo nubaustas 80 MGL, t.y. 10 000 litų bauda, nors šią bylą tyręs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras kaltinamajam buvo siūlęs 100 MGL (12 500 litų) – maksimalią baudą. Nors grasinimą Prezidentui ir jo įžeidimą kvalifikuoja skirtingi Baudžiamojo kodekso straipsniai, sankcijos numatytos vienodos.