Vilniaus miesto tarybos sprendimas 30 metų patikėti švietimo įstaigų rekonstrukcijos ir priežiūros darbus privačioms įmonėms sulaukė opozicijos kritikos. Įtarimų kelia tai, kad koncesininkams valdyti norima atiduoti gana geros būklės mokyklas.
Apie Vilniaus švietimo įstaigų renovavimo projektą, pasitelkiant privatų kapitalą, prabilta jau prieš keletą metų. Pirmieji šalyje tokio pobūdžio projektą vadinamosios koncesijos pagrindu bandė vykdyti kauniečiai, bet jų pastangos žlugo dėl netinkamo projekto organizavimo.
Ant to paties grėblio dabar lipa Vilniaus miesto taryba. Daugiau nei pusantrų metų truko UAB „Verslo procesų valdymo” konsorciumo konsultacinio pobūdžio tyrimas. Juo remiantis patvirtinta projekto programa, o netrukus turėtų būti paskelbtas viešojo pirkimo konkursas.
Vertė – milijardas
Pagal tarybos patvirtintą projektą mokyklų renovavimas ir tolesnė priežiūra bus vykdoma keliais etapais.
Į pirmąjį pertvarkos traukinį pateko 15 sostinės mokymo įstaigų – 4 gimnazijos, 6 vidurinės, 1 pagrindinė ir 3 pradinės mokyklos bei 1 lopšelis-darželis. Savivaldybės atstovų teigimu, pirmąjį etapą, jei viskas vyks pagal numatytą grafiką, būtų galima baigti per kelerius metus.
Anot miesto valdžios, mokyklų renovavimas bendradarbiaujant savivaldybei ir privatiems investuotojams šiuo metu yra vienintelė galimybė greitai atnaujinti Vilniaus mokyklas, nes savivaldybės ir Vyriausybės skiriamomis lėšomis tai esą būtų galima padaryti tik per 200 metų.
Apskaičiuota, kad vidutiniškai vienai mokyklai prireiks 4-10 mln. litų investicijų, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms – po 2,5-4 mln. litų. Pagal tokius duomenis konkursą laimėjusi įmonė ar jų grupė per tris dešimtmečius atliktų renovavimo ir priežiūros darbų, kurių vertė gali siekti iki milijardo litų. Šiuos pinigus savivaldybė investuotojams grąžintų dalimis taip pat per keliasdešimt metų.
Įžvelgia slaptus interesus
Tačiau Vilniaus miesto tarybos Liberalų frakcijos nariai, balsavę prieš tokį koncesijos modelį, įžvelgia jame neskaidrių sandorių pagrindą.
Į pirmąjį etapą mokyklos buvo atrinktos pagal pačių norą dalyvauti projekte. „Vis dėlto žvelgdami į patvirtintą mokyklų sąrašą pastebime, kad dauguma jų yra prestižinėse vietose ir laikomos vienomis geriausių miesto ugdymo įstaigų. Pastebima tendencija, kad norima ne ugdymo įstaigas suremontuoti, o „sutvarkyti” žemės sklypus brangiausiose miesto vietose”, – tvirtino liberalas Laurynas Kuzavas.
Užupio gimnaziją baigusio politiko teigimu, tiek buvusi jo mokykla, tiek Žemynos ir kitos gimnazijos neseniai suremontuotos, sudėti plastikiniai langai, sutvarkytos klasės, tualetai. „Pritariu mokyklų renovacijai, bet tik ne tokiai skubotai, neapgalvotai ir neskaidriai. Pats kiekvieną rugsėjį apsilankau Užupio gimnazijoje. Galiu drąsiai teigti, kad Vilniuje yra gerokai prasčiau atrodančių mokyklų, net avarinės būklės”, – sakė liberalų atstovas.
Griežtai kontroliuos
Nuo 1997 iki 2005 metų Vilniuje įgyvendinti 187 mokymo įstaigų rekonstrukcijos ir pertvarkymo darbai. Dažniausiai buvo atliktas tik būtiniausias remontas. Bendra tokių darbų sąmata vos viršija 30 mln. litų.
Projektui pritariantis miesto vicemeras socialdemokratas Gediminas Paviržis teigė, kad nėra jokių logiškų argumentų, galinčių prieštarauti tokiai mokyklų renovavimo strategijai. „Nėra jokio realaus pagrindo manyti, kad mokyklos gali tariamai būti privatizuotos ar kitaip pasitelktos privačioms investuotojų reikmėms. Savivaldybė griežtai kontroliuos konkursą laimėjusią įmonę, jos atliktus darbus, todėl liberalų mintys apie galimą lėšų grobstymą – tik nepagrįsti svaičiojimai. Esu įsitikinęs, kad jei vienas iš Liberalų frakcijos žmonių būtų miesto meras, tikrai jie taip nekalbėtų. Net abejoju, ar toks didžiulius įsipareigojimus pasiryžęs prisiimti investuotojas išvis atsiras”, – sakė Paviržis.
Tiesa, Liberalų frakcijos seniūno Vidmanto Martikonio teigimu, šiandien penkiolikai atrinktų mokyklų savivaldybė neskiria ir pusės lėšų, kurias pagal priimtą sprendimą yra pasiryžusi atiduoti jas prižiūrėsiančiai įmonei.
„Ir kuri tik bendrovė nesvajoja apie tokias verslo sąlygas – užsakymai garantuoti trims dešimtmečiams, net nereikia ieškoti klientų. Mokyklų priežiūros konkursą laimėsiančios įmonės metų apyvarta dėl miesto gyventojų lėšų sieks apie 15 mln. litų”, – teigė Martikonis.
Užsienio investicijos
Kuo ilgesnis sutarties su investuotojais laikotarpis, tuo mažiau savivaldybei reikės kasmet mokėti. Taip strateginį ilgalaikį mokyklų remonto eksperimentą motyvavo savivaldybės Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Edmundas Kačkus.
Viešojo pirkimo konkursas po priimto programos patvirtinimo, pasak jo, bus paskelbtas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių.
„Toks sistemingas, kompleksinis atnaujinimo projektas bus vykdomas pirmąkart. Todėl su konsultantų pagalba dar reikia atlikti daug parengiamųjų darbų. Investuotojų bus ieškoma ne tik Lietuvoje. Tikimasi, kad sulauksime ir užsienio bendrovių susidomėjimo”, – pasakojo Kačkus.
Patvirtintame projekte sakoma, kad pirmasis mokyklų remonto etapas apsiribos pastatų ir teritorijų tvarkymu, mokyklų saugos ir sanitarijos priežiūra. Investuotojas negalės teikti maitinimo paslaugų, kaip nors kištis į mokymo procesą. Pagal Lietuvoje galiojantį Koncesijos įstatymą įmonei nebus leista nuomoti ar kitaip naudoti mokyklų patalpų bei turto.