Tikėjęsi, kad Vyriausybė gan lengvai pripažins 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatui būtiną pastatyti naują krepšinio areną nacionalinės svarbos objektu, Klaipėdos valdininkai apsiriko.
Tam, kad arenai būtų suteiktas nacionalinės svarbos objekto statusas, ilgai nedvejodamas pritarė Kūno kultūros ir sporto departamentas, nutarimo projektas jau paruoštas ir ministro pirmininko administracijoje. Prašymas užkliuvo tik Ūkio ministerijai – ši iš klaipėdiečių reikalauja dokumentų, kuriuos klaipėdiečiai pagal veiksmų planą planuoja turėti tik kitąmet.
Trūksta informacijos
Anot Ūkio ministerijos atstovų, Klaipėdos miesto prašyme yra minima, kad planuojamoji universali arena Klaipėdoje atitiks Vyriausybės nustatytus reikalavimus daugiafunkciniams sporto objektams, tačiau to iš klaipėdiečių pateiktos medžiagos negalima nustatyti.
„<...>Iš pateiktos medžiagos negalima nustatyti objekto daugiafunkcinės paskirties – panaudojimo sporto, kultūros ir (ar) turizmo renginiams organizuoti. Kad tai būtų pagrįsta, reikalinga informacija apie arenoje planuojamus vykdyti renginius, iš šių renginių planuojamas gauti pajamas, planuojamą rūmų užimtumą pagal atskiras veiklos sritis ir pan. „, – teigiama ministerijos rašte.
Ūkio ministerijos klerkai taip pat priekaištauja dėl to, kad nėra įvardytas nė vienas konkretus potencialus investuotojas, nors prašyme suteikti statusą minima, kad planuojama statyti arena skatins privačias investicijas.
Jame uostamiesčio valdžiai siūloma išeitis – atsiųsti trūkstamą informaciją ir tik įvertinus ją būtų galima pakartotinai svarstyti, ar Klaipėdos arenai suteikti nacionalinės svarbos objekto statusą. Anot Ūkio ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Orijanos Jakimauskienės, Šiaulių, Panevėžio bei Kauno valdininkai tokią informaciją pateikė.
Tačiau klaipėdiečiai tokios informacijos neturi – pagal arenos statybų darbo grupės veiksmų planą tai paaiškės tik atlikus galimybių studiją.
Galimybių studija – vėliau
Prieš gerą mėnesį, arenos statybų darbo grupės ir mero pasitarime žadėta tuoj pat skelbti konkursą įmonei, kuri atliktų arenos statybų galimybių studiją, parinkti.
„Galimybių studija atsakys į svarbiausius klausimus: koks arenos statybų modelis bus pasirinktas, kas rūpinsis jos funkcionavimu, kiek kainuos ją pastatyti ir kt.”, – tuomet sakė darbo grupės narys, Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento laikinasis direktorius Ričardas Zulcas.
Tačiau konkursas nepaskelbtas lig šiol. O kol neatlikta galimybių studija – nėra ir Ūkio ministerijai reikalingos informacijos. Tad kyla klausimas, ar Klaipėda nepavėluos – neturėdama statuso nepretenduos į Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą, kuriai gauti prašymų pateikimo terminai baigsis 2007-ųjų vasarį. Nors, kaip jau anksčiau rašė „Vakarų ekspresas”, 2007-aisiais keisis paramos gavimo tvarka, todėl jai gauti statuso gali ir neprireikti.
„Konkurso skelbti neskubame – su darbo grupe deriname technines užduotis – reikia pagalvoti apie viską, aiškiai išdėstyti mintis, nes vėliau gali paaiškėti, kad kažką praleidome”, – aiškino Savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė.
Anot jos, konkursas bus paskelbtas artimiausiomis savaitėmis. Pagal procedūras jis truktų 52 dienas, o pati galimybių studija – apie pusę metų. Taigi – iki 2007-ųjų rugpjūčio.
Po ilgų derybų pavyko įteisinti žemę, kurioje stovės arena – Apskrities viršininko administracijoje sklypas, kuriame bus statoma arena, įteisintas kaip valstybės nuosavybė ir pagal Vyriausybės nutarimo projektą patikėjimo teise bus pavestas valdyti Savivaldybei. Žemės dokumentai su Vyriausybės nutarimo projektu šiuo metu derinami Aplinkos ministerijoje.
Kitur – mažiau problemų
Nuo to laiko, kai Tarptautinė krepšinio federacija paskelbė, kad 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatas vyks Lietuvoje, praėjo dveji metai. Tam keturiuose šalies miestuose turėtų būti pastatytos ne mažiau kaip 5 tūkst. žiūrovų talpinančios arenos. Trijuose miestuose statybų reikalai daugiau ar mažiau jau pajudėjo.
Pirmoji nauja arena išdygs Šiauliuose – ten jau dengiamas statinio stogas, baigiamas stiklinti fasadas.
„Šiuo metu atlikta 35 proc. statybos darbų. Iki žiemos arena bus sandari, toliau vyks vidaus darbai”, – „Vakarų ekspresui” sakė Šiaulių savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkas Edvardas Peleckas.
Valdininko teigimu, areną 15 metų valdys konkurso tvarka atrinktas operatorius – viešoji įstaiga „Pramogų sala”, kuri jau dabar yra išnuomojusi 90 proc. patalpų – arenoje įsikurs sporto ir sveikatingumo klubai, sporto mokyklos, parduotuvės, kitos įmonės.
5 tūkst. vietų arena, pagal sutartį su generaliniu rangovu, duris atverti turėtų kitų metų balandžio 25 dieną, tačiau jau žinoma, kad atidarymas vėluos.
„Vieni jos nuomininkų pageidavo perdaryti vidaus patalpas ir dėl to arenos atidarymas gali užtrukti iki dviejų mėnesių”, – sakė E. Peleckas.
Aukštaitijoje – 2008-aisiais
Panevėžyje, kurio arena taip pat pripažinta nacionalinės svarbos objektu, visi techniniai salės projektai baigti, problemos su žeme išspręstos, ES pinigai gauti – projektui įgyvendinti šių metų liepą skirta 47,9 mln. litų ES struktūrinių fondų parama.
„Šią savaitę bus paskelbtas konkursas generaliniam statybų rangovui. Jis užtruks iki sausio vidurio, mat konkurse galės dalyvauti ir užsienio kompanijos”, – sakė Panevėžio savivaldybės administracijos vyriausiasis sporto specialistas Vidmantas Urbonas.
Anot jo, per 5 tūkst. vietų arenos, kurioje taip pat bus vandens pramogų centras bei didžiausias Baltijos šalyse dengtas olimpinis dviračių trekas, statybos turėtų prasidėti ateinančių metų vasario 5 dieną, baigtis – 2008-ųjų rugsėjo pirmąją.
„Šios datos – ne tik prognozės, tai – konkurso sąlygos. Jeigu, pasibaigus konkursui, jo niekas neapskųs, statybos prasidės ir baigsis laiku”, – sakė V. Urbonas.
Kauniečių pažadas
Po ilgų rietenų ledai pajudėjo ir Kaune – Nemuno saloje planuojama statyti didžiausia Lietuvoje – 12,5 tūkst. vietų arena pripažinta nacionalinės svarbos objektu, išankstiniais Kauno miesto savivaldybės skaičiavimais jos statyba kainuotų apie 155 mln. litų, iš kurių 75 proc. visos sumos bus prašoma ES fondų. Likusią dalį investuos objekto koncesininkas, su kuriuo šiuo metu vyksta derybos.
Areną planuojanti statyti „Žalgirio” klubo valdyba praėjusią savaitę premjerui Gediminui Kirkilui pažadėjo, kad salė 2009-aisiais jau tikrai bus pastatyta.