Londone mėginta nunuodyti politinį pabėgėlį Aleksandrą Litvinenką
Incidentas Londone vėl atgaivino kalbas, kad buvusių sovietinių valstybių slaptosios tarnybos dar neatsisakė mėginimų su politiniais oponentais susidoroti Viduramžių stiliumi – juos nunuodyti.
Buvęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) pulkininkas Aleksandras Litvinenka tvirtina, kad kaip tik tokiu būdu šiomis dienomis buvo pasikėsinta į jo gyvybę.
Tai atsitiko tuo metu, kai buvęs FST karininkas Londone susitiko su žmogumi, pažadėjusiu jam suteikti svarbios informacijos apie galimus žurnalistės Anos Politkovskajos žudikus.
Italas buvo susijaudinęs
A.Litvinenka Maskvos laikraščiui „Kommersant” smulkiai papasakojo apie savo susitikimą su Italijos piliečiu Mariju Skaramela, pelniusiu prieštaringą reputaciją. Pasak buvusio FST karininko, italas elektroniniu paštu jam atsiuntė laišką, kuriame kvietė susitikti Londone lapkričio 10-11 dienomis ir žadėjo suteikti labai svarbios informacijos.
„Tačiau italas lapkričio 1 dieną netikėtai paskambino ir paragino susitikti kuo skubiau. Susitarėme, kad pasimatysime Pikadilio aikštėje 15 val. Skamarela mane pakvietė restorane papietauti”, – „Kommersant” korespondentui pasakojo A.Litvinenka.
Šis žinomas Rusijos disidentas ir žmogaus teisių gynėjas tvirtina, kad italas restorane jam perdavė keturis mašinraščio puslapius. „Skamarela buvo kažkodėl susijaudinęs, įrodinėjo, kad su juo kažkas ketina susidoroti, įtikinėjo, kad tuose dokumentuose, parašytuose angliškai, minimi žmonės, susiję su A.Politkovskajos nužudymu”, – sakė A.Litvinenka.
Buvęs FST pulkininkas „Kommersant” korespondentui teigė, kad tuose popieriuose tikrai buvo minimos kelių FST darbuotojų pavardės, kai kurios jam buvo žinomos. Pasak A.Litvinenkos, jis paprašė, jog M.Skamarela paskolintų atneštus dokumentus, kad juos būtų galima detaliau išstudijuoti.
„Užsisakiau pavalgyti, tuo tarpu italas paprašė tik vandens ir vis ragino mane skubėti skaityti atneštus dokumentus. Tiesa, padariau išvadą, kad juose minimi žmonės tikrai galėjo surengti A.Politkovskajos nužudymą. Mudu išsiskyrėme paskubomis, – tęsė pasakojimą A.Litvinenka. – Kai tik sugrįžau namo ir pasidėjau gautus dokumentus, tuoj nugriuvau”.
A.Litvinenka nekaltina M.Skamarelos, buvęs FST karininkas mano, kad nuodų į maistą jam įdėjo kiti žmonės.
Balansavimas prie mirties slenksčio
A.Litvinenka atsidūrė ligoninėje su ypač sunkaus apsinuodijimo požymiais. Kelias paras jis balansavo ant mirties slenksčio. Dabar A.Litvinenka guli vienoje Londono klinikų, jo būklė vis dar sunki, teigia interneto svetainė „NEWS.ru.com”.
Ligoninės gydytojai kol kas nenustatė, kokiais dioksinais jį mėginta nunuodyti. „Bet gydytojai neabejoja, kad tai buvo mėginimas nunuodyti. Man iš burnos veržėsi putos, nuolat krito temperatūra. Širdis išlaikė tik todėl, kad aktyviai sportuoju”, – „Kommersant” korespondentui sakė A.Litvinenka.
Pasklido daug spėlionių
Buvęs FST karininkas tvirtina, kad taip buvo mėginta jį sunaikinti, o jį išgelbėjo tik tai, kad, pajutęs apnuodijimą, jis išplovė skrandį. A.Litvinenka pažadėjo iš italo gautus dokumentus perduoti Maskvos laikraščiui „Novaja gazeta”. Kaip tik šiame laikraštyje dirbo A.Politkovskaja. „Novaja gazeta” savarankiškai tiria žurnalistės nužudymo aplinkybes.
Britų policija pradėjo specialų tyrimą dėl mėginimo nunuodyti pabėgėlį iš Rusijos. Kartu daug spėlionių pasklido dėl Italijos piliečio vaidmens šioje istorijoje.
Interneto svetainė „Čečenpress” paskelbė turinti informacijos, kad M.Skamarela palaiko asmeninius ir dalykinius santykius su Rusijos FST direktoriaus pavaduotoju Viktoru Kolmogorovu. M.Skamarela esą ne kartą lankėsi centrinėje FST būstinėje Lubiankoje.
Teismas išteisino
A.Litvinenka dabar gyvena tremtyje Londone, čia yra įsitraukęs į žmogaus teisių gynimo veiklą.
Jis dirbo FST skyriuje, kuris tyrė nusikalstamų organizacijų veiklą, tačiau 1998 metais jis viešai pareiškė, kad FST vadovybė jam ir dar keliems jo kolegoms įsakė nužudyti verslininką Borisą Berezovskį, kuris pradėjo neįtikti kai kuriems Kremliaus veikėjams.
Po šio incidento FST jį atleido iš tarnybos, o netrukus sulaikė, pateikusi kaltinimus dėl neteisėto sprogstamųjų medžiagų laikymo ir „prievartos naudojimo siekiant išgauti informaciją iš įtariamųjų”, tačiau teismas išteisino A.Litvinenką. Kiek vėliau buvusiam karininkui buvo iškelta dar viena baudžiamoji byla ir jis buvo uždarytas Jaroslavlio tardymo izoliatoriuje, iš jo vėliau buvo paleistas su pasižadėjimu neišvykti.
2000 metų spalį A.Litvinenka pabėgo į Didžiąją Britaniją ir paprašė ten politinio prieglobsčio. Iki šiol nėra žinoma, kaip jam pavyko pasprukti.
Jis yra žinomas kaip knygos „Federalinė saugumo tarnyba sprogdina Rusiją” vienas autorių. Knygos autoriai yra įsitikinę, kad gyvenamuosius namus Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose susprogdino FST, o kaltę už tai suvertė čečėnams. Tuo pasinaudodamas Kremlius Čečėnijoje pradėjo antrąjį karą, nesibaigiantį iki šiol.
A.Litvinenka yra jau antras į Vakarus pabėgęs aukšto rango specialiųjų tarnybų pareigūnas iš NVS šalių. Kiek anksčiau tą padarė ir Ukrainos prezidento apsaugos karininkas Mykola Melničenka. Jis taip pat buvo įsivėlęs į didžiulį skandalą, kai apkaltino šalies prezidentą Leonidą Kučmą žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymu. Neseniai M.Melničenkai buvo suteiktas politinis prieglobstis JAV.