Lenkijos liberali opozicija paskelbė laimėjusi vietos valdžios rinkimus, laikomus svarbiu išbandymu dvynių Lecho ir Jaroslawo Kaczynskių konservatorių vyriausybei
Sekmadienį Lenkijoje vykę vietos valdžios rinkimai parodė, kad Lenkijos politinėje scenoje yra dvi rimtos žaidėjos: valdančioji „Įstatymo ir teisingumo” partija bei opozicinė Piliečių platforma. Į trečią politinę jėgą pretenduoja po parlamento rinkimų nesėkmės atsigaunantis kairiųjų ir centro partijų blokas.
Balsavusiųjų apklausos rezultatai rodo, kad Piliečių platforma pasirodė geriau už brolių Kaczynskių „Įstatymą ir teisingumą”. „Draugai, atėjo laikas švęsti. Mes laimėjome”, – paskelbė Piliečių platformos vadovybės narys Janas Rokita.
Premjeras Jaroslawas Kaczynskis pripažino, kad „Įstatymas ir teisingumas” daugumoje didžiųjų šalies miestų atsiliko nuo Piliečių platformos, tačiau kritikavo oponentus ir menkino pirminių rezultatų reikšmę.
Kautynės dėl Varšuvos
Nors opozicinė Piliečių platforma paskelbė laimėjusi vietos valdžios rinkimus, apžvalgininkai įsitikinę, kad švęsti pergalę dar anksti. Kol kas žinomi tik pirminiai rinkimų rezultatai. Jie patvirtina tai, kas buvo aišku ir anksčiau: „Įstatymas ir teisingumas” turi daugiau šalininkų mažesniuose miesteliuose, Piliečių platformos rėmėjų daugiau didmiesčiuose.
Tačiau ir čia esama išimčių: Varšuvoje „Įstatymo ir teisingumo” kandidatas Kazimierzas Marcikieviczius keliais procentais pralenkė varžovę, Piliečių platformos atstovę Hanną Gronkiewicz-Waltz. Vis dėlto nė vienas šių kandidatų nesurinko daigiau kaip 50 proc balsų, rodėl tik po antrojo rinkimų rato lapkričio 26 dieną paaiškės, kam atiteko sostinės mero kėdė: dabartiniam merui bei buvusiam premjerui Marcinkiewicziui ar buvusiai Lenkijos centrinio banko vadovei Gronkiewicz-Waltz.
„Įstatymui ir teisingumui”, vadovaujančiam Lenkijos vyriausybei pastaruosius 14 mėnesių, išsaugoti valdžią Varšuvoje yra garbės reikalas. Iki 2005 metų pabaigos, kai buvo išrinktas Lenkijos prezidentu, Lechas Kaczynskis dirbo sostinės meru.
Sostinėje surinkusi apie 43 proc. balsų Piliečių platforma gauvo maždaug 32 iš 60 miesto tarybos vietų; „Įstatymas ir teisingumas”, gavęs apie 30 proc. balsų, jų turės 17.
Atsigavo kairieji
Varšuvoje ir kituose didžiuosiuose miestuose taip pat atsigavo Lenkijos kairysis sparnas. Socialdemokratai (buvę komunistai) vietos rinkimams sudarė precedento neturintį bloką su buvusiais disidentais iš antikomunistinio „Solidarumo” judėjimo. Per parlamento rinkimus 2005 metų rugsėjį socialdemokratai, kurių vyriausybę persekiojo kyšininkavimo skandalai, buvo beveik visiškai nustumti nuo valdžios – surinko vos 11 proc. balsų. Dabar Varšuvoje kairiojo sparno blokas gavo per 17 proc. balsų, už jo kandidatą į merus Mareką Borowskį balsavo apie 20 proc. rinkėjų.
Kraštutinių dešiniųjų Lenkijos šeimų lyga, mažesnioji Kaczynskių koalicinės vyriausybės partnerė, regis, patyrė rimtą smūgį: įvairiose šalies dalyse surinko tik 2-3 proc. balsų.
Šeimų lygos ir „Savigynos” nesėkmė patvirtino apžvalgininkų prognozes: prie valdančiosios koalicijos prisišliejusias partijas, kaip paaiškėjo, neturinčias ko pasiūlyti rinkėjams, suvirškino „Įstatymas ir teisingumas”. Labai tikėtina, kad per kitus rinkimus jos nesugebės peržengti 5 proc. slenksčio.
Po istorinių rinkimų 1989 metais, užbaigusių komunistų valdymą, Lenkijos rinkėjų aktyvumas palaipsniui mažėjo ir pastaraisiais metais tebuvo apie 40 procentų. Ir per šiuos savivaldos rinkimus balsavo vos apie 35 proc. iš 30 mln. rinkėjų, panašiai kaip ir per praėjusius vietos valdžios rinkimus 2002 metais.
Vietos valdžios rankose – didžiulės lėšos
Kova dėl vietos valdžios – ne tik partijų populiarumo pasitikrinimas. Tai ir kova dėl realios įtakos valščiuose, apskrityse, vaivadijose. Lenkijoje valsčių viršaičiai ir miestų merai renkami tiesioginiuose rinkimuose. Lenkijos savivaldybės disponuoja nemažomis lėšomis ir atsako už tokias svarbias gyvenimo sritis kaip gyventojų saugumas, sveikatos priežiūra, švietimas, keliai. Savivaldybių biudžetai sudaro 12 proc. bendrojo vidaus produkto, t.y. apie 100-130 mlrd. zlotų. Per 70 proc. visų investicijų šalyje finansuojamos vietos valdžios lėšomis. Vietos valdžia yra ir pagrindinė ES pagalbos gavėja – savivaldybėms tenka trys ketvirtadaliai ES fondų lėšų.