Tarpukario Lietuvos piliečiai kitataučiai buvo diskriminuojami nepripažįstant jiems teisės į turėtos pilietybės išsaugojimą
Konstitucinis Teismas (KT) negailestingai „sutaršė” pilietybės santykius šiuo metu reguliuojančias ir net anksčiau galiojusias įstatymines nuostatas. Nustatyti net 23 prieštaravimai pagrindiniam šalies įstatymui, kurių dauguma susiję su vadinamąja repatrijavimo problema ir dviguba pilietybe. Kadangi Konstitucijos sargų nutarimas išguldytas net 62 puslapiuose, KT pirmininkas Egidijus Kūris vakar buvo priverstas viešai perskaityti tik rezoliucinę jo dalį. Pilietybės teisinį reguliavimą KT įvertino kaip labai prieštaringą, todėl įstatymai turės būti taisomi iš esmės.
Įžvelgė diskriminaciją
Nagrinėti „subtilią” bylą (vien jau todėl, kad ji susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu) KT ėmėsi gavęs dviejų pareiškėjų – grupės Seimo narių ir Vilniaus apygardos administracinio teismo – prašymus. Nors jie prašė ištirti skirtingų ginčijamų įstatymų nuostatų atitikimą Konstitucijai, esminė abejonė buvo susijusi su vadinamaisiais repatriantais. Iškilo klausimas, ar Lietuvoje nėra diskriminuojami kitos tautybės žmonės, mat į etninę tėvynę išvykusiems tarpukario Lietuvos piliečiams nelietuviams įstatymai neleido turėti dvigubos pilietybės. Ši nuostata netaikyta iš tėvynės emigravusiems lietuviams.
KT pripažino, kad įstatymų nuostatos nevienodai traktuoja teisės į pilietybę išsaugojimą lietuvių kilmės ir kitos tautybės asmenims. Minėtos teisės siejimas su asmens etnine kilme prieštarauja Konstitucijai.
Tektų pasirinkti
Regis, tai turėtų tapti gera žinia Izraelyje gyvenančiai Idai Itai Rogovin, dėl kurios Vilniaus apygardos administracinis teismas ir kreipėsi į KT. Moteris skundė Migracijos departamento sprendimą, kai prieš trejus metus buvo atmestas jos prašymas suteikti prieš karą turėtą Lietuvos pilietybę. Valdininkai savo sprendimą motyvavo jau minėta įstatymine nuostata, kad, asmenims, išvykusiems gyventi į etninę tėvynę, dviguba pilietybė nesuteikiama.
Kaune gyvenusios Rogovin šeimai priklausė 3 gyvenamieji namai ir 2 fabrikai. Ji teigė Antrojo Pasaulinio karo metais išvykusi ne į Izraelį, o į Palestiną, ir tvirtino buvusi karo pabėgelė.
KT sprendimas Izraelio pilietei suteikia vilčių gauti Lietuvos pilietybę ir net susigrąžinti tėvų turėtą turtą, tačiau jos išsipildytų tik tuomet, jei moteris atsisakytų Izraelio pilietybės.
Kiti turtą Lietuvoje susigrąžinti norintys ne lietuviškos kilmės asmenys naudos iš KT nutarimo turėtų jei, kaip ir Rogovin, anksčiau buvo pareiškę savo pretenzijas.
Paplitusi išimtis
KT griežtai pabrėžė, kad įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos reikalavimo, jog Lietuvos pilietis gali turėti ir kitos valstybės pilietybę tik išimtinais atvejais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu ratas asmenų, turinčių teisę į dvigubą pilietybę, buvo plečiamas taip, kad tapo ne išimtimi, o gana paplitusiu reiškiniu.
KT sprendimas reiškia, kad nuo šiol lietuviai ir kitų tautybių Lietuvos piliečiai galės turėti tik vieną pilietybę. Tačiau šiuo metu dvigubą pilietybę turintys asmenys neprivalės vienos jų atsisakyti.
KT savo nutarime paminėjo ir liepos 18 dieną priimtą Pilietybės įstatymo pataisą, pagal kurią Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta, kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu atstovaujant mūsų šaliai. Ši nuostata taip pat pripažinta antikonstitucine.