Šiandien Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus vardu rengiamame iškilmingame priėmime Kijeve dalyvaus ir Ivano Frankovsko (Ukraina) meras Viktoras Anuškevičius. Tremtinio sūnus mano, kad jo karjerai padėjo lietuviškos šaknys.
Lapkričio 15-ąją Ukrainoje žinomam lietuvių kilmės politikui ir verslininkui Anuškevičiui sukaks 44 metai. „Man didelė garbė susitikti su Lietuvos prezidentu, ypač tokią dieną”, – LŽ prisipažino Anuškevičius, praėjusią savaitę su merijos delegacija viešėjęs Trakuose ir čia pasirašęs bendradarbiavimo sutartį.
Rinkėjų požiūris
Balandį už Anuškevičiaus kandidatūrą į mero postą balsavo 51 proc. ketvirtį milijono gyventojų turinčio Ivano Frankovsko rinkėjų. Tam turėjo įtakos ir lietuviškos kandidato į miesto vadovus šaknys.
Kaip teigė Anuškevičiaus kolegos, miestiečiai, išsiilgę tvarkos, net neabejodami atidavė savo balsus už populiarų Liaudies partijos regioninio skyriaus pirmininką, nes jiems lietuviška tvarka asocijuojasi su vokiškąja. Tiesa, pirmoji, ukrainiečių nuomone, šiek tiek liberalesnė.
Pavardė – šventas reikalas
Anuškevičius gimė Vorkutoje. Čia buvo ištremtas jo tėvas, kilęs iš Marijampolės apskrities. Paklaustas, kodėl tėvai, gavę leidimą palikti Sibirą, negrįžo į Lietuvą, politikas sakė, kad jų šeimoje visuomet svariausias buvo motinos ukrainietės žodis. Todėl ir įsikūrė Ukrainoje.
Šioje šalyje Anuškevičius baigė mokyklą, aukštuosius mokslus, tapo inžinieriumi konstruktoriumi. Nuo 1988-ųjų gyvena Ivano Frankovske.
„Dar būdamas vaikas žinojau, kad turiu lietuviško kraujo. Kai sukako šešiolika, motina lyg tarp kitko paklausė, ar norėčiau, jog mano pavardė būtų rašoma kitaip, be galūnės, esą būtų priimtiniau aplinkinių ausiai. Griežtai atsisakiau. Ir vėliau būta siūlymų pasikeisti pavardę. Mano nuomonė šiuo klausimu griežta: kokią tėvas suteikė pavardę, tokia ji ir turi likti”, – kalbėjo Anuškevičius.
Politiko tėvas Andrius Anuškevičius mirė pernai, sulaukęs 80 metų.
Nesigaili, kad negrįžo
„Lietuvoje gyvenimas gerėja, juk ne veltui įstojote į Europos Sąjungą. Žinoma, kaip ir kiekvienoje šalyje, esama savų problemų”, – LŽ sakė Anuškevičius, tėvo gimtinėje viešėjęs jau bene ketvirtą kartą.
Ypač svečią apstulbino pasikeitęs Vilnius. „Matyt, sostinė sulaukia daugiausia investicijų”, – konstatavo Anuškevičius. O štai Kaunas šiek tiek nuvylė, nes net Laisvės alėjoje jis teigė matęs itin apleistų, neremontuojamų namų.
Paklaustas, ar niekada nesigailėjo negrįžęs į Lietuvą, Anuškevičius prisipažino turėjęs tokią galimybę 1986 metais, kai labai gerais pažymiais baigė institutą.
„Buvo viena vieta Klaipėdoje. Visi mano kurso draugai manė, jog tikrai ten važiuosiu. Tačiau nepadariau to vien dėl motinos. Esu vienturtis sūnus, tad visas savo gyvenimo viltis ji siejo su manimi. Jei būčiau išvažiavęs, mamai tai būtų buvęs labai didelis smūgis. Taigi iš principo nesigailiu”, – pasakojo politikas. Vis dėlto prisipažino kartais pamąstydavęs, kaip būtų susiklostęs gyvenimas, jei būtų grįžęs į Lietuvą.
Turtingas žmogus
„Ukrainoje įgijau specialybę, padariau politiko karjerą, sutikau žmoną, su kuria gyvename jau dvidešimt metų ir turime tris sūnus – 20, 15 ir 13 metų. Čia subrendau kaip verslininkas, politikas, kaip šeimos tėvas”, – dėstė Anuškevičius ir pridūrė, kad į Ivano Frankovską atvyko tuščiomis kišenėmis.
Dabar jo šeima gana turtinga, turi šešias įvairias verslo įmones – nuo didmeninės prekybos iki turizmo. Verslui vadovauja mero žmona, jai padeda vyriausias sūnus, universitete studijuojantis ekonomiką.
„Ukrainoje valdžia ir verslas griežtai atskirti. Aš, kaip miesto meras, negaliu užsiimti verslu, turėti įmonių akcijų, nors iš principo su tuo nesutinku. Šiuo atveju visai nesvarbu, turi verslą ar ne, svarbiausia – vidinis žmogaus padorumas”, – mano Anuškevičius, kurio šeimos turtas siekia maždaug milijoną JAV dolerių.
Pasak mero, Ukrainoje savo pajamas privalo deklaruoti tik tie politikai ir valdininkai, kurie, be pagrindinėje darbovietėje mokamo atlygio, gauna papildomų pajamų. „Šiemet tokių neturėjau, todėl deklaruoti neprivalėjau”, – teigė jis.
Jaučiamas nusivylimas
Pasiteiravaus, ar brangiai Ukrainoje kainuoja mero rinkimų kampanija, politikas atsakė: „Nepigiai”. Anot Anuškevičiaus, oficialiai apskrities centro mero rinkimai negali viršyti 120 tūkst. grivinų – 24 tūkst. dolerių, tačiau paklaustas, kiek jam tai atsiėjo iš tiesų, buvo lakoniškas: „No coments” („Be komentarų”).
Pasidomėjus, ar dabartinis meras neketina siekti Ukrainos parlamento deputato mandato, o gal ir prezidento posto, Anuškevičius tokios galimybės nepaneigė. „Žmogus turi nuolat tobulėti, matyti naujus tikslus, naujas perspektyvas. Išbandymą pinigais jau išlaikiau. Manau, pavyks išlaikyti ir išbandymą valdžia. Tuomet galėsiu pereiti į naują savo gyvenimo lygmenį. Tačiau tai daugiau filosofinis klausimas”, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kokiomis nuotaikomis praėjus vadinamosios oranžinės revoliucijos euforijai gyvena ukrainiečiai, Anuškevičius prisipažino, jog nemaža dalis visuomenės, įskaitant ir jį, jaučia nusivylimą. Nors žmonės supranta, kad per metus ar dvejus neįmanoma nuveikti milžiniškų darbų, padaryti lemiamo šuolio, pasiekti rezultatai nedžiugina.
„Tačiau labiausiai nuvylė pačių revoliucijos dalyvių, jos vadų netikėjimas tuo, ką daro”, – sakė Anuškevičius, per vadinamąją oranžinę revoliuciją aktyviai rėmęs dabartinį Ukrainos prezidentą Viktorą Juščenką.
Lietuviškai nekalba
„Esu nestandartinis politikas. Visada buvau ir, matyt, būsiu maištininkas, kovojau dėl tiesos ir niekada nemelavau, – taip save apibūdino politikas. – Kai pradėjau geriau uždirbti, visuomet dalijausi pinigais su tais, kurie jų neturi”.
Viena mero šeimai priklausančių bendrovių pavadinta lietuviškai – „Rytas”. Penkerius metus Anuškevičius remia ir vietos futbolo komandą „Dnister-Rytas”. „Kodėl rytas? Todėl, kad mano šaknys lietuviškos. Rytas – tai saulės patekėjimas, nauja diena, nauja perspektyva”, – aiškino lietuviškai tik kelis žodžius mokantis, tačiau puikiai ukrainietiškai, rusiškai ir angliškai kalbantis Anuškevičius.
Vakarinėje Ukrainos dalyje, netoli Karpatų kalnų, įsikūrusio Ivano Frankovsko meras gyvena keturių kambarių pagerinto planavimo bute, į darbą važiuoja tarnybine „Škoda” arba eina pėsčiomis.