Lietuvai pereinant prie neatlygintinos donorystės, kraujo centrams kasdien trūksta vienos ar kitos grupės kraujo.
„Prireikia titaniškų pastangų, kad aprūpintume ligonines krauju, – sako Klaipėdos kraujo centro vyriausiasis gydytojas Bronius Pliuškys. – Mat mūsų centras aptarnauja ne tik Klaipėdos, bet ir Tauragės bei Telšių apskrityse esančias stacionarias įstaigas”.
Prieš kelerius metus Klaipėdos kraujo centras turėjo per 5 tūkstančius nuolatinių donorų, kas du mėnesius ateinančių duoti kraujo. Anot vyr. gydytojo, šiandien juos tenka kviestis patiems.
„Kol už kraują vis dar yra mokama, žmonės nesusimąsto, jog donorystė – ne vien kilnus poelgis, bet ir galimybė nemokamai profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, o sykiu ir išsitirti dėl galimų infekcinių ligų”, – pažymi B. Pliuškys.
Kraujas visapusiškai ištiriamas
Kad neatlygintinos donorystės propagavimas duotų apčiuopiamų rezultatų, Klaipėdos kraujo centras jau kelerius metus aktyviai dirba su ligoninėmis.
Vyr. gydytojas pasidžiaugė, kad operuojamiems ligoniams vis dažniau kraujo aukoja šeimos nariai ir giminės.
Ar svetimas kraujas yra saugus? „Nepaisant, jog donorai yra visapusiškai ištiriami, perpilant svetimą kraują, išlieka rizika užsikrėsti infekcine liga, – konstatuoja B. Pliuškys. – Tačiau daug saugiau, kai kraujo ligoniui aukojama, o ne jis parduodamas.”
Kraujo struktūra – ląstelės, hormonai, fermentai, antikūnai ir kt. Iš viso – apie 200 komponentų.
Kiekviena kraujo grupė dar skirstoma į dešimtis pogrupių, priklausomai nuo agliutinogenų rūšies. O rezus faktorius savo ruožtu turi 28 rūšis. Štai kodėl gydytojai retai kada ligoniams perpila „gryną” donoro kraują, net jeigu jis atitinka kraujo grupę ir rezus faktorių.
„Grynas” kraujas perpilamas tik ypač skubiais atvejais. Atliekant perpylimą yra naudojami kraujo komponentai: plazma, eritrocitinė masė, trombokoncentratas ir t.t. Taip išvengiama problemų dėl svetimų angliutinogenų, sumažinama infekcijų perdavimo rizika.
Vienu metu kraujo paimama 450 ml, o donorais gali būti asmenys nuo 18 iki 60-ies metų.
B. Pliuškys pabrėžė, kad kraujas jokiu būdu neimamas iš asocialių asmenų ir narkomanų. Pasak jo, dažniausiai net plika akimi matyti, ar žmogus yra tinkamas būti donoru.
Pasaulinės sveikatos organizacija skelbia, kad žmogaus kraujo kokybę lemia keletas veiksnių: 50-60 proc. ji priklauso nuo gyvensenos, 20 proc. – nuo ekologijos, 10 proc. – nuo genų ir tiek pat nuo medicininės priežiūros. Tad tik reguliariai tiriant kraują galima koreguoti jo struktūrą.
Jeigu kraujodaros sistema funkcionuoja normaliai, tai visiems organams užtenka deguonies, plazmoje netrūksta maistinių medžiagų – hormonai nepriekaištingai atlieka savo funkcijas, leukocitai, kaupiantys imunologinę informaciją, kovoja su infekcijomis.
Tarp dovanų – puskojinės
Klaipėdos kraujo centro donorų organizatorės Indrės Bytautaitės pastebėjimu, nemaža dalis norinčiųjų aukoti kraujo negali tapti donorais dėl prastos sveikatos būklės.
„Kita problema yra ta, kad pastaruoju metu smarkiai sumažėjo kraujo aukojančiųjų studentų, kurie neatlygintinų donorų gretose sudarydavo daugumą”, – padėtį komentavo I. Bytautaitė.
Anot jos, Vilniuje, kitaip nei Klaipėdoje, šiuo metu studentija yra ypač aktyvi. Mat vienos akcijos metu kraujo dovanoja šimtai studijuojančiųjų sostinėje.
„Kasdien beldžiamės į žmonių širdis, kad šie kraujo pavidalu dovantų sergančiajam gyvybę”, – kalbėjo donorų organizatorė.
Donorai yra viliojami ir vertingomis dovanomis. Paaukojusieji kraujo dešimt kartų, dovanų gauna dviratį, o už dvidešimt donacijų įteikiamas skaitmeninis fotoaparatas.
Šiemet prieš Kalėdas duodantieji kraujo be atlygio gaus net šiltas puskojines su Nacionalinio kraujo centro (NKC) simbolika – dviem kraujo lašeliais.
Bemaž 2 tūkstančius porų puskojinių NKC padovanojo klaipėdietis Darius Normantas, pats nuolat aukojantis kraujo.
Lietuvoje NKC kasmet surenka per 55 tūkst. kraujo donacijų. Nuo kitų metų garbės donoro vardą turintiems asmenims siūloma skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Tokį vardą ketinama suteikti, kai asmuo nemokamai kraujo duos daugiau negu 40 kartų.
NKC duomenimis, dabar šalyje yra du asmenys, be atlygio kraujo davę per 30 kartų. Už tai jiems suteiktas nusipelniusio donoro vardas.