Priklausomybės ligų centrams (PLC) dėl itin menkų atlyginimų išgyvenant kadrų krizę, diskutuojama, ar nereikia keisti jų statuso. Ar, kaip anksčiau, finansuoti iš biudžeto, ar reformuoti į viešąsias, o gal perduoti savivaldybėms ir priskirti visuomenės sveikatos centrams?
Krizė gilėja
Jei sveikatos politikai nesiims jokių priemonių, kad PLC darbuotojai gautų didesnius atlyginimus, dėl darbuotojų trūkumo tokiuose centruose gali nebelikti kam gydyti pacientų.
Nepaisant augančio pacientų srauto gydytojai išeina dirbti į viešąsias įstaigas, kur atlyginimai bene dukart didesni nei iš biudžeto išlaikomuose PLC.
Klaipėdos PLC vyriausiasis gydytojas Linas Slušnys tikina: geriausia išeitis būtų keisti biudžeto išlaikomų PLC statusą. Jei įstaigos taptų viešosiomis, ne tik kiltų atlyginimai – savarankiškos įstaigos greičiau tvarkytųsi, greičiau įgytų naujas taip reikalingas plėstis patalpas.
Kaip su nedraustais?
Viena, kas trukdytų biudžetinei įstaigai tapti viešąja – privalomuoju sveikatos draudimu nedrausti pacientai. O jų PLC – daugiausia.
L. Slušnio manymu, šį klausimą galima išspręsti nesunkiai. Nedraustiems pacientams lėšų skirtų biudžetas, draustiems – ligonių kasos.
„Kita vertus, tapus viešąja įstaiga tektų susitaikyti, kad tampame rinkos dalimi. Atsivertų didesnės galimybės, tektų konkuruoti su analogiškas paslaugas teikiančiomis kitomis įstaigomis, bet išloštų pacientas”, – svarsto pašnekovas.
Kolegos nuomonei, kad PLC reikia performuoti į viešąsias įstaigas, nepritartų buvęs ilgametis PLC vyriausiasis gydytojas, dabar vadovaująs Psichikos sveikatos centrui, Aleksandras Slatvickis.
„Kadaise, 1997-1998 m., biudžetinėms įstaigoms virstant viešosiomis, buvau vienas tų, kurie pasisakė už biudžetinį finansavimą. Tai dėl to, kad nedrausti pacientai neliktų be pagalbos”, – prisipažįsta gydytojas. Kad ši pagalba ir toliau būtų garnatuota, jis siūlytų palikti PLC biudžetinėmis įstaigomis, bet „siekti didesnio finansavimo”.
Kritikuoja departamentą
Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė Ramunė Visockytė taip pat įsitikinusi: PLC turi tapti viešosiomis įstaigomis. Jau vien todėl, kad priklausomybes pripažįstame esant ligomis. Tad jei kitų ligų gydymą finansuoja Valstybinė ligonių kasa, kodėl ji negali finansuoti priklausomybės ligų?..
Dėl to jau pernai Narkomanijos prevencijos komisija Vyriausybei siūlė keisti PLC finansavimo sistemą. „Vyriausybės sudaryta darbo grupė jau buvo sutarusi, kad biudžete centrus reikia įrašyti atskira eilute. Tačiau Narkotikų kontrolės departamentui prie LRV paruošus darbo grupės išvadas punkto apie PLC neliko. Nežinau, kodėl departamentas nesuinteresuotas keisti dabartinę situaciją”, – stebisi parlamentarė.
PLC didžiausią finansavimą gauna iš Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 – 2008 metų programos. Lėšos skiriamos ne tiesiogiai PLC, o apskričių viršininkų administracijoms.
„Jei centrus palikti biudžetinėmis įstaigomis, tai didesnio finansavimo turi siekti ne centrų vadovai, o apskričių viršininkų administracijos ir Narkotikų kontrolės departamentas. Tačiau departamentas šiemet pasiekė, kad 2007 m. didėtų paties departamento finansavimas irgi iš Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 – 2008 metų programos. Tai negi dar rūpinsis kitais?” – ironizavo R. Visockytė.
Jie PLC taptų viešosiomis įstaigomis, – teigia parlamentarė, – dirbantys ir socialiniu draudimu apdrausti žmonės turėtų šimtaprocentines garantijas, kad už gydymą mokės valstybė. Norintys konfidencialumo ir turintys savų lėšų irgi turėtų galimybę gydytis už savo pinigus. PLC būtų mokama už visas vaikams teikiamas gydymo paslaugas (vaikams Konstitucija garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą ir gydymą).
Nedirbančių ir nedraustų pacientų gydymą R. Visockytė siūlo finansuoti iš Priklausomybės ligų programos.
Siūlo perduoti savivaldybėms
Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas įsitikinęs kitaip: PLC taip blogai atlieka savo funkciją, kad juos reikėtų reformuoti iš esmės – perduoti visuomenės sveikatos centrams, pavaldiems savivaldybėms.
R. Visockytės nuomone, tai nuvestų į visišką chaosą, per kurį priklausomybės ligomis sergantys žmonės, net ir savanoriškai norintys gydytis, negautų reikiamos pagalbos. „Priklausomybes turi gydyti šios srities specialistai, o ne „visų galų meistrai”, – sakė ji. – Užtektų vien paanalizuoti, kokių specializacijų gydytojai dirba savivaldybės gydytojais, kad tokios teorijos šalininkas pats suprastų pasiūlęs neracionalią išeitį. Be to, visuomenės sveikatos sritis neteikia paciento gydymo paslaugų. O alkoholiko ar narkomano detoksikacija – medicininė intervencija, psichologinė pagalba – psichologų, psichiatrų darbas. Neretai ir pūliuojančių, negyjančių žaizdų gydymas, tvarstymas – medicininė paslauga, kurios neatlieka visuomenės sveikatos gydytojai”.
Padidino atlyginimus
Galimybė pakeisti biudžetines gydymo įstaigas į viešąsias, siekiant sumažinti skirtingą statusą turinčiose gydymo įstaigose dirbančių medikų atlyginimų atotrūkį, svarstoma ir Sveikatos apsaugos ministerijoje.
„Tai būtų vienas iš problemos sprendimo variantų, – „Vakarų ekspresui” sakė ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas. – Bet iki tol reikia nuveikti dar daug darbų”.
O kol kas darbuotojų krizę PL centruose badoma įveikti didinant atlyginimus. Jau nuo ateinančių metų sausio 1 dienos PLC, kaip ir kitų biudžetinių įstaigų, medikai gaus 20 proc. didesnį atlyginimą. Tačiau H. Baubinas pripažįsta, jog tos finansinės „injekcijos” nepakaks, nes viešųjų įstaigų darbuotojų atlyginimai didėja sparčiau.