Nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą žydams siūloma grąžinti tik tada, kai tarpusavyje sutars šios tautos atstovai. Lietuvos žydų paveldo fondas nori tapti vieninteliu po Antrojo pasaulinio karo nusavinto žydų bendruomeninio ir religinio turto valdytoju. Tam priešinasi kai kurios religinės bendruomenės. Panevėžyje žydai gali tikėtis atgauti devynis pastatus, kuriems surasti nuosavybės nustatymo dokumentai. Žydų religinės bendruomenės vadovas Genadijus Kofmanas tiki, kad istorinė tiesa bus atkurta.
Grąžins devynis pastatus?
Lietuvos archyvų departamentui pateiktas sąrašas, kad Panevėžio apskrityje žydams turėtų būti grąžinti 48 pastatai, kurie buvo nusavinti po Antrojo pasaulinio karo. Panevėžyje jiems priklausytų 18 pastatų. Tačiau, pasak Lietuvos archyvų departamento (LAD) Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo Ramojaus Kraujelio, Panevėžio religinė žydų bendruomenė gali tikėtis atgauti tik devynis pastatus, kuriems surasti nustatymo dokumentai.
Iš devynių pastatų, kuriems surasti nuosavybę patvirtinantys dokumentai, – sinagogos, buvę žydų gimnazijų arba pradinių mokyklų pastatai. Anot R.Kraujelio, tikėtis atgauti kitus pastatus nerealu, nes jie priklausė privatiems asmenims arba iki 1940 metų juose buvo bankai bei kitokios paskirties įstaigos.
Nesutaria
Teisingumo ministerija nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą žydams siūlo grąžinti tik tada, kai prie derybų stalo sutars šios tautos atstovai, nes Lietuvos žydų paveldo fondas siekia tapti nusavinto žydų bendruomeninio ir religinio turto valdytoju. Tam prieštarauja kai kurios žydų religinės organizacijos.
Įvardinti nenorėjo
Kol kas tiksliai negalima pasakyti, kokį turtą iki 1940 metų Lietuvoje valdė žydai, bet vien kompensacijoms už nesugrąžintus natūra pastatus gali prireikti ne mažiau kaip 170 milijonų litų. Anot R.Kraujelio, ši suma gali keistis. „Juolab kad turto vertės mokestis kinta, nes keičiasi nekilnojamojo turto mokesčio dydžiai. Todėl teigti, kad užteks tiek milijonų, negaliu. Viskas paaiškės, kai bus sutvarkyti visi dokumentai, įrodantys, kiek pastatų priklausė žydų religinėms bendruomenėms ir kokia jų vertė”, – teigė LAD specialistas.
R.Kraujelis dienraščiui sakė, kad nenorėtų įvardinti, kokie pastatai Panevėžyje bus grąžinti žydų bendruomenei. „Grąžinti galima tuos pastatus, kurie iki 1940 metų buvo visuomeninės paskirties. Tai – buvusios sinagogos, mokyklos. Privatiems asmenims priklausančių pastatų dokumentus tvarkyti turi patys asmenys, jei jie turi dokumentus, įrodančius priklausomybę”, – aiškino jis.
Priims įstatymo pataisą
LAD Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas pasakojo, kad 2005 metais archyvui pristatyti dokumentai atgauti 438 objektams. „Sąrašus pristatė Lietuvos žydų bendruomenė ir Tarptautinis komitetas žydų bendruomeninio turto klausimais. LAD archyvuose nustatyta, kad tik trečdalį objektų galima grąžinti žydų religinėms bendruomenėms. Tai nustatyta pagal atrastus dokumentus. Be to, turi būti priimtas politinis sprendimas Seime, kiek turto galima grąžinti žydams bei kokiu būdu jį galima grąžinti”, – aiškino R.Kraujelis ir teigė, kad kol nebus priimta Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pataisa, kalbėti, kiek turto bus grąžinta žydams, negalima.
Laukia įstatymo pataisos
Panevėžio žydų religinės bendruomenės vadovas Genadijus Kofmanas teigė, kad negali atsakyti, kiek nekilnojamojo turto žydams bus grąžinta Panevėžyje. „Kol valdžia nepriims teisinių sprendimų, apie tai kalbėti neverta. Atgauti turtą 100 procentų neįmanoma. Galima tikėtis, kad bus grąžinti tie pastatai, kurie turėjo visuomeninę paskirtį. Tai sinagogos, mokyklos. Dėl privataus turto privalo aiškintis asmenys, kuriems jis priklausė. Be to, daug pastatų Panevėžyje, kurie priklausė žydams, nebėra. Tuomet teks įvertinti jų vertę pinigais. Jų suma priklausys nuo rinkos. Ir pasakyti šiandien, kiek turto bus grąžinta pastatais, kiek pinigais, neįmanoma”, – tvirtino G.Kofmanas ir aiškino, jog reikia laukti, kol Vyriausybė priims įstatymo pataisas, kurios reglamentuos žydų turto grąžinimo procesą.
Turtą valdys fondas
Iš tikinčiųjų nusavintas turtas yra grąžinamas pagal 1995 metais galiojantį įstatymą. Šiuo metu baigiamos rengti šio įstatymo pataisos, kurios Lietuvos žydų paveldo fondą paverstų nusavinto žydų ir bendruomeninio, ir religinio turto perėmėju. Fondą 2005 metais įsteigė Lietuvos žydų bendruomenė, Pasaulio žydų restitucijos organizacija ir Lietuvos žydų religinė bendrija.
Pataisų projektą Vyriausybė svarstyti Seimui pateiks lapkričio pabaigoje, o jį patvirtinus žydų turtu rūpinsis fondas. Įstatymo pataisas rengė Teisingumo ministerija, o pasiūlymus rengėjams teikė Lietuvos žydų bendruomenė, Pasaulio žydų restitucijos organizacija bei JAV žydai.
Kai išspręs tarpusavio nesutarimus
Teisingumo ministerijai iš pradžių buvo pateiktas apie 900 grąžintinų objektų sąrašas, tačiau ekspertams peržiūrėjus archyvinius dokumentus, objektų sąrašas sutrumpėjo iki 438. Iš valstybės biudžeto gali prireikti apie 170 mln. litų tiktai kompensacijoms už tą visuomeninės paskirties nekilnojamąjį turtą (mokyklas, ligonines, bibliotekas), kurio neįmanoma grąžinti natūra, išmokėti.
Teisingumo ministerijos atstovas įsitikinę, kad būtų netikslinga pradėti žydams grąžinti turtą, kol šios tautos atstovai neišsprendė tarpusavio nesutarimų. Be to, turto grąžinimas turi būti aiškus ir patiems žydams, kad vėliau nebūtų kaltinama valstybė.
Žydų turto grąžinimo ir kompensavimo procesą planuojama pradėti ne anksčiau kaip 2009 metais, kai bus išmokėti pinigai Lietuvos piliečiams už neišlikusį nekilnojamąjį turtą, o baigti – 2020 metais.
Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 220 tūkstančių žydų, kurie sudarė apie 10 procentų visų šalies gyventojų. Per karą buvo išnaikinta apie 96 proc. šios tautos atstovų. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 5 tūkst. žydų. Panevėžio žydų religinei bendruomenei priklauso apie 100 žmonių.