Žiemos nemalonumų specifika

Statistika liudija, kad oro temperatūrai krentant eismo nelaimių padariniai sunkėja

Kada prasideda šaltasis, slidusis ir pavojingasis eismo sezonas, draudimo kompanijų ekspertai bei automobilių servisų meistrai gali neįtikėtinai tiksliai pasakyti netgi nežiūrėdami į kalendorių. Drauge su minusine temperatūra pastebimai pasikeičia vairuotojų pageidavimai atsarginių detalių parduotuvėse, o avarijų žalos išauga trečdaliu.

Žalų kronika

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ gyventojų draudimo planavimo patarėja Laima Sereičikaitė pastebėjo, kad nors vasarą ir žiemą eismo įvykių skaičius šalies keliuose nelabai skiriasi, tačiau vėlyvo rudens ir žiemos mėnesiais įvykstančios avarijos – gerokai sudėtingesnės. Palyginti su vasara, vidutinė apsidraudusiųjų transporto priemonių draudimu (kasko) vairuotojų avarijos metu patiriama materialinė žala išauga apie 30 procentų – iki 2 500 litų.

„Tai lemia akivaizdžiai prastesnės vairavimo sąlygos – ilgesnis stabdymo kelias, mažesnis matomumas. Beje, dažniausia avarijų priežastis žiemą yra tai, kad vairuotojai nesilaiko saugaus atstumo ir saugaus greičio“, – dėstė L.Sereičikaitė.

Statistika rodo, jog į avarijas papuola kas trečias transporto priemonių draudimu (kasko) apsidraudęs vairuotojas ir vos vienas iš dvidešimties apsidraudusiųjų privalomuoju draudimu. Avarijų, kuriose kaltu pripažįstamas vienas jos dalyvis, yra tik viena iš 20 – kitais atvejais nuostolius privalo padengti daugiau eismo įvykio dalyvių. Nuostolių, įtraukiant ne tik eismo įvykius, bet ir vagystes, gamtos reiškinių padaromą žalą, patiria beveik kas antras apsidraudęs transporto priemonių draudimu. Tuo tarpu vidutiniai nuostoliai ir privalomojo, ir transporto priemonių draudimu apsidraudusių gyventojų yra vienodi – apie 2 500 litų.

„Skaičiai atskleidžia, kad žalos, kurių nepadengia privalomasis, bet už kurias atlygina transporto priemonių draudimas, yra kur kas dažnesnės. Didžioji dalis transporto priemonių draudimo išmokų tenka per avarijas nukentėjusių automobilių vairuotojams – apie 70-80 procentų bendros sumos. Žalai dėl vagysčių atlyginti skirta didžioji likusi išmokų dalis, o stichinių nelaimių ir nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos sukeltiems nuostoliams atlyginti tenka apie 3 procentus“, – „Lietuvos draudimo“ duomenis komentavo L.Sereičikaitė.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, savanoriškai savo automobilį transporto priemonių draudimu per devynis šių metų mėnesius apdraudė penktadaliu daugiau vairuotojų nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Transporto priemonių draudimas atlygina nuostolius, jei automobilis sugadinamas, sunaikinamas per avariją, stichinę nelaimę ar nelaimingą įvykį, taip pat vagystės ar neteisėtos asmenų veiklos atveju.

Per tris šių metų ketvirčius transporto priemonių draudimo rinka, Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, Lietuvoje išaugo 31,6 proc., „Lietuvos draudimas“ šiame segmente augo 42,9 procento. Bendrovė yra transporto priemonių draudimo rinkos lyderė ir užima didžiausią jos dalį – 39,1 procento.

Atskirų tarifų nėra

Pasiteiravus, ar važinėjantiems tik šiltuoju metų laiku draudikai neketina siūlyti pigesnių kasko draudimo polisų, „Lietuvos draudimo“ atstovai pripažino, kad šiuo metu nediferencijuoja draudimo įmokų atsižvelgdami į sezoniškumą, tačiau ko gero tokia galimybė ateityje bus svarstoma. Kol kas ir poreikis tokiam skirstymui nėra didelis, nes didžioji dalis klientų – apie 85 proc. – draudžiasi visus metus galiojančiu draudimu.

Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas automobilininkų patiriamų žalų svyravimus, priklausomai nuo metų laiko, komentavo labai panašiai.

„Iš patirties galime pasakyti, kad prasidėjus žiemai dėl pablogėjusių eismo sąlygų žalos didėja. Tiesa, tikslios statistikos, kiek padidėja vidutinė žala, nėra. Mes skaičiuojame vidutinį žalos dydį per metus, todėl žalos ūgtelėjimas vienu ar kitu metų laiku neturi įtakos draudimo poliso kainai“, – sakė A. Pilčicas.

Jo teigimu, sezoniniai pokyčiai labiau aktualūs analizuojant žalų skaičių, nes draudimo įmonės vienu metu turi aptarnauti didesnį klientų ar nukentėjusių asmenų skaičių. Mėgindama užbėgti šioms problemoms už akių „Ergo Lietuva“ sukūrė greitą žalų administravimo algoritmą, kai apie patirtus nuostolius vairuotojai gali pranešti telefonu, o iš avarijos vietos vykti tiesiai į remonto dirbtuves.

Tvarkos dividendai

„If draudimo“ nuostolių sureguliavimo departamento direktorius Audrius Smaliukas savo ruožtu tikino, kad ryškių skirtumų tarp kasko žalų žiemą ir vasarą nepastebi, nors žiemą eismo sąlygos išties yra žymiai sunkesnės nei vasarą.

„Pirmiausia rizika patekti į eismo įvykį priklauso ne tik nuo vairuotojo atsargumo, bet ir paties automobilio tinkamo parengimo šaltajam metų periodui. Kokybiškomis žieminėmis padangomis apautas automobilis yra geriau valdomas ir rečiau patenka į avariją, tačiau jeigu ir pateks – patirs silpnesnį smūgį, o žala bus mažesnė“, – samprotavo A.Smaliukas.

„Lietuvos draudimo“ ekspertė L.Sereičikaitė taip pat pastebėjo, kad tinkamas automobilio parengimas žiemos sezonui sustiprina eismo saugumą.

„Prieš šalčius svarbu pakeisti langų plovimo skystį neužšąlančiu, apsirūpinti ledo ir sniego nuvalymo priemonėmis, laiku pasikeisti padangas ir prisiminti vairavimo slidžiame kelyje įgūdžius – geriausia pasitreniruoti saugioje vietoje. Tai paprasti patarimai, tačiau jie padeda išlaikyti sveiką automobilį žiemą“, – sakė L. Sereičikaitė.

Kad tam tikrais žiemos ir vasaros mėnesiais automobilininkų išlaidos bei rūpesčiai gerokai skiriasi, patvirtino ir servisų vadybininkai. Antai kauniškės bendrovės „Eoltas“ serviso priėmėjas Gintaras Vainauskas teigė, jog šaltis apnuogina kai kurias keturračių problemas, kurios šiltuoju metų laiku vairuotojų neerzina.

„Vienas ryškiausių pavyzdžių – amortizatorių darbas. Vasarą net ir gerokai susidėvėję amortizatoriai prastai slopina vibraciją ir leidžia automobiliams suptis, tačiau dalis vairuotojų dėl to pernelyg nesuka galvos. Tuo tarpu žiemą, spustelėjus šalčiui, tokia detalė pradeda strigti ir kelti nemalonų triukšmą. Girdėdami tokius geležinius „priekaištus“ vairuotojai kur kas greičiau prisirengia apsilankyti servise“, – pasakojo G.Vainauskas.

Kita specifinė šaltojo sezono problema – gerokai sudėtingesnis automobilio variklio užvedimas rytais. Esant žemai temperatūrai karteryje sustingusi alyva sukuria papildomą pasipriešinimo jėgą, kurios senas akumuliatorius kartais neįveikia. Be to, prastesnės kokybės variklio alyva kur kas labiau apkrauna starterį ir neretai išprovokuoja šio agregato gedimus.

„Eolto“ serviso priėmėjas rekomendavo kiekvieną kartą keičiant variklio alyvą skirti laiko viso automobilio apžiūrai.

„Maždaug 80 proc. detalių ir agregatų „sveikatos“ būklę galima pakankamai tiksliai įvertinti juos apžiūrint vizualiai ar patikrinant su diagnostine aparatūra. Tai padarius, iš tiesų galima išvengti nemažai „netikėtų“ nemalonumų. Vien tik kuro filtrų pakeitimas rudenį (tai ypač aktualu važinėjantiesiems dyzeliniais automobiliais), leidžia tikėtis, kad variklis neužstrigs“, – rekomendavo G.Vainauskas.

Šalčio sąskaitos

Klausiamas ar žiemą padaugėja darbo servise dėl pasikeitusių vairavimo sąlygų, „Eolto“ atstovas patvirtino, jog nedidelių incidentų skaičius keičiantis metų laikams išauga.

„Pratinantis prie slidesnių kelių itin dažnai kenčia automobilio važiuoklė. Net judant lėtai, neteisingai apskaičiavus stabdymo kelio ilgį ar greitį, kuriuo mėginama įveikti posūkį, mašina slysteli ir atsitrenkia į kelkraščio blokelius. Daugeliu atvejų po tokių smūgių tenka keisti sulankstytas šakes. Tai rečiau nutinka su naujos kartos automobiliais, kurie turi ABS sistemas, leidžiančias vairuoti stabdant“, – pasakojo G.Vainauskas.

Tuo tarpu servisų tinklo „Kemi“ generalinis direktorius Renaldas Gineika patvirtino, kad automobilininkų išlaidos siekiant palaikyti keturračių gyvybingumą priklausomai nuo metų laikų pastaruoju metu skiriasi kiek mažiau.

„Maždaug prieš dešimtmetį sezoniškumas buvo itin ryškus, tačiau dabar vidutinės servise apsilankančių mūsų klientų išlaidos, priklausomai nuo mėnesio, šokinėja ne taip ryškiai. Tai lemia keletas priežasčių. Visų pirma gana didelę dalį automobilių parko prižiūri specializuotos transporto valdymo bendrovės ar vadinamojo operatyvinio lizingo kompanijos, kurios griežtai paiso techninio aptarnavimo grafikų ir operatyviai reaguoja į kiekvieną gedimą. Didesni svyravimai juntami tik stebint privačių klientų elgseną. Paprastai pinigų remontui niekas neturi metų pradžioje, po kalėdinės pirkinių karštinės. Darbų servisuose ryškiai padaugėja tik balandį, gegužę ir birželį, kai į gatves išvažiuoja žiemą kelionių savu transportu atsisakantys žmonės. Susirengę atostogauti jie tradiciškai pasirūpina, kad kelyje automobilis neiškrėstų jokios kiaulystės. Liepą investicijos į techniką būna vienos žemiausių, o rugpjūtį ir rugsėjį vėl šiek tiek padidėja. Spalį ir lapkritį servisus būna apgulę norintieji persimontuoti padangas ar tapę pirmosiomis šalčio aukomis. Šia banga serviso ciklas užsidaro ir prasideda iš naujo“, – pasakojo R.Gineika.

„Kemi“ vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad gana stipriai skiriasi vidutinės vieno kliento išlaidos apsilankius servise, priklausomai nuo to, kur automobilininkas gyvena. Tarkim, Vilniuje ir Kaune išlaidų grafikai svyruoja beveik sinchroniškai, tačiau sostinės gyventojai už kiekvieną vizitą pas serviso meistrus pakloja apie 100 litų daugiau.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.