Artimųjų šviesų dilema

Kai besirūpinantieji apgailėtina eismo saugumo padėtimi imasi net kraštutinių priemonių, taupieji skaičiuoja papildomas išlaidas

Įsigaliojus Kelių eismo taisyklių naujovėms, nuo šių metų rugsėjo 1-osios su įjungtais artimųjų šviesų žibintais vairuotojai privalės važinėti jau nebe iki kitų metų balandžio, bet ištisus metus. Susisiekimo ministerijos atstovai tikina, kad tai būtina norint pagerinti vis labiau prastėjančią padėtį keliuose bei išsaugoti bent kelių žmonių gyvybę nuo beprasmės žūties. Tuo tarpu pesimistiškai nusiteikę vairuotojai šias naujoves sieja tik su bandymu pasipelnyti degalų prekeiviams bei mėginimu ištuštinti eilinių eismo dalyvių kišenes.

Nauda atperka sąnaudas

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis pripažino, kad kuro sąnaudos važinėjant su nuolat įjungtais artimųjų šviesų žibintais padidės maždaug nuo vieno iki penkių procentų, tačiau tai neturėtų tapti priežastimi, dėl kurios vertėtų tokios prevencinės priemonės atsisakyti: „Į visa tai nederėtų žiūrėti taip kritiškai. Juk automobilio ventiliatorius, žiemą pučiantis ant stiklų karštą orą ar vasaros metu atvėsinantis saloną, sunaudoja tikrai dar daugiau elektros energijos nei trumposios šviesos. Galiausiai netgi galinio stiklo šildymas irgi atsieina brangiau nei įjungti žibintai”.

Pareigūnas pabrėžė, kad naudotis artimosiomis šviesomis ištisus metus rekomenduoja netgi Europos Sąjungos komisija. Pasak V.Pumpučio, užsienyje tokia praktika jau parodė savo naudą ir pasitvirtino su kaupu. Manoma, kad Skandinavijos šalyse ji leido išvengti maždaug nuo penkių iki dešimties procentų tragiškų eismo nelaimių bei mirtinų jų pasekmių. Iš Lietuvos kaimynių tokią tvarką kol kas įsivedusi tik Latvija, tačiau apie tai aktyviai svarstoma ir Estijoje.

V.Pumpučio manymu, jau vien Lietuvos klimatas – darganoti orai, dažni lietūs, rūkas – verčia susimąstyti ir imtis vienokių ar kitokių priemonių eismo saugumui užtikrinti, todėl šiuo atveju artimosios šviesos tapo bene geriausia išeitimi. Galiausiai netgi karštą vasaros dieną, anot pašnekovo, tolumoje garuojantis kelio asfaltas gerokai sumažina matomumą, todėl įjungti žibintai turėtų padėti vairuotojams pastebėti vieni kitus.

„Lietuvoje yra viena ypač dideliu avaringumu pasižyminti sankryža, kurioje dažnai įvyksta eismo nelaimės su sunkiomis pasekmėmis, o šių avarijų dalyviai nuolat kartoja dėl blogo matomumo nepastebėję atvažiuojančių kitų eismo dalyvių ir dėl to susidūrę. Tad kol kas daug kam keistai atrodantis reikalavimas važinėti įjungtomis šviesomis ištisus metus netrukus turėtų tapti priimtinas ir Lietuvos vairuotojams”, – pasakojo V.Pumputis.

Žada akylesnę kontrolę

Vieša paslaptis, kad nemaža dalis vairuotojų į techninių apžiūrų centrus vyksta pernelyg nesijaudindami dėl automobilio šviesų, nes kur kas didesnius prioritetus jie linkę teikti kitiems mašinos agregatams. Netgi būna atvejų, kai besirengdami techninei apžiūrai vairuotojai išsinuomoja savo transporto priemonei tvarkingus žibintus, nes iki tol važinėja naudodamiesi Lietuvoje netinkamomis angliško tipo šviesomis, šviečiančiomis į priešingą kelio pusę bei akinančiomis kitus eismo dalyvius.

„Techninių apžiūrų sistema orientuota atkreipti dar didesnį dėmesį į automobilių žibintų sureguliavimą ir tinkamą eksploataciją. Manau, kad vairuotojams nebepavyks susitarti su kontrolieriais, kad šie į nesureguliuotas mašinų šviesas žiūrėtų atlaidžiau, nes važinėjant su tokiu automobiliu ištisus metus ne tik prie vairo sėdintis žmogus blogai mato kelią, bet kartu jis nuolat akina kitus eismo dalyvius. Policijos pareigūnai taip pat papildomai kreips dėmesį į akinančius žibintus”, – tvirtino V.Pumputis.

Pasak Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo, kitąmet planuojama rengti akcijas, kurių metu policijos pareigūnai stabdys transporto priemones pasirinktame kelyje ir mobiliu stendu tikrins automobilių šviesas.

Naujovę vertina skeptiškai

Tuo tarpu į „Kauno dienos” redakciją kreipęsis kaunietis technikos mokslų daktaras Antanas Vaičiūnas, kalbėdamas apie pastarąsias naujoves, buvo nusiteikęs kur kas pesimistiškiau. Vyriškis reikalavimą ištisus metus važinėti įjungtomis artimosiomis šviesomis sulygino su naftos gamintojų ir degalų pardavėjų mėginimu dar daugiau pasipelnyti: „Kiekvienas gamintojas stengiasi kiek galėdamas daugiau pagaminti produkcijos ir kuo sparčiau ją realizuoti. Atrodo, kad atsiradus naujajam reikalavimui degalų paklausa gerokai išaugs ir Lietuvoje, o tai sudarys sąlygas naftininkams dar daugiau uždirbti”.

Keturiasdešimties metų vairavimo stažą turintis vyriškis įsitikinęs, kad tokios naudos naftos gamintojai siekė jau ne vieną dešimtmetį. Anot jo, prieš daugelį metų Kelių eismo taisyklėse nebuvo nurodymo dienos metu važinėti su įjungtomis šviesomis. Naftos verslo monopolininkai Lietuvoje, neva padedami įtakingų valdžios institucijų atstovų, pamažu įvedė reikalavimą užsižiebti šviesas žiemą, lyjant bei prasidedant mokslo metams, kol galiausiai palaipsniui priėjo iki reikalavimo tai daryti ištisus metus.

„Juk avarijas dažniausiai padaro ne kokia prastai matanti, bet vis dar vairuojanti senutė, o greitį viršijantys ar neblaivūs vairuotojai”, – su įsitikinimu dėstė A.Vaičiūnas.

Ilgametis Kauno politechnikos instituto docentas paprieštaravo Susisiekimo ministerijos atstovų teiginiams, esą kuro sąnaudos padidės labai nežymiai. Skeptiškai nusiteikęs vyriškis įsitikinęs, kad įjungus trumpąsias automobilio šviesas, degančias ne tik automobilio priekyje, bet ir gale, kartu įsižiebus prietaisų skydėlio apšvietimui, mašina šimtui kilometrų papildomai sunaudoja nuo vieno iki pusantro litro degalų. „Volkswagen Vento” markės automobilį vairuojantis vyriškis teigė tokius skaičiavimus savo iniciatyva atlikęs dvejus metus, todėl gautais rezultatais yra užtikrintas.

Papildomi milijonai

A.Vaičiūno apskaičiavimais, didžioji dalis šalies vairuotojų per mėnesį bus priversti įsipilti nuo dešimties iki penkiolikos litrų degalų daugiau, nei važinėdami be šviesų, mat jie paprastai nuvažiuoja apie tūkstantį kilometrų.

Pasak docento, šiuo metu šalyje eksploatuojama apie 1,2 milijono automobilių, todėl netgi manant, kad aktyviai naudojamasi vos puse (600 tūkst.) mašinų, galima apskaičiuoti, kad jos per mėnesį sunaudojo papildomai apie 6-9 milijonus litrų degalų. Tuo tarpu važinėjant įjungtais žibintais visus 12 mėnesių, tokiai prabangai reikėtų dar daugiau kuro sąnaudų, o naftininkai kišenę papildytų maždaug 250-380 milijonų litų papildomų pajamų.

„Štai jums ir „nežymus” padidėjimas. Tad ar pagrįstas reikalavimas dienos metu važinėti įjungtomis šviesomis? Nėra statistikos, kad Lietuvoje avarijos įvyksta būtent dėl to, jog šviesiuoju paros metu mašinos važiuoja be šviesų. Netgi atvirkščiai: lyginant liepą ir rugpjūtį įvykusių avarijų skaičių su rugsėjo mėnesiu, kai važiuojama jau su įjungtomis šviesomis, matomas žymus avarijų pagausėjimas”, – toliau savo argumentus dėstė A.Vaičiūnas.

Pašnekovo manymu, galima tik numanyti, kad nemažai avarijų įvyksta kaip tik dėl priešingų priežasčių, kai kaltas ne tariamas blogas matomumas, bet akinančios šviesos: „Vairuotojai, apakinti priešais atvažiuojančių automobilių, nepastebi ne tik kelio nelygumų, duobių ar kitokių kliūčių, bet ir šmėžuojančių pėsčiųjų, mėginančių pereiti gatvę. Be to, vairuotojai, kurie kasdien važinėja po aštuonias valandas, pastebi akių dirginimą, kuris vėliau gali sukelti rimtą profesinę ligą. Vertėtų tiesiog priminti, kad žibintai į automobilius montuojami tam, kad užtikrintų vairuotojų matomumą tamsiu paros metu ir būtent tokia yra jų funkcinė paskirtis”.

A.Vaičiūnas reziumavo, kad taip lengvai ir skubotai pritarus šiam Kelių eismo taisyklių pakeitimui kartu netiesiogiai įvestas ir papildomas mokestis, kuris tarsi sumokamas pereikvojant degalus.