Kodėl subyrėjo liberalcentristų ir konservatorių koalicija?

Kodėl po pusketvirtų metų bendro darbo Kaune subyrėjo liberalcentristų ir konservatorių koalicija?

Mero potvarkiai – neteisėti

Vasilijus Popovas, Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje: – Viena pagrindinių priežasčių, kodėl subyrėjo ši koalicija – Savivaldybės administracijos direktorių kaita. Atsistatydinus iš pareigų Giedriui Buinevičiui, į jo vietą atėjo konservatorius Arūnas Keserauskas. Jo kandidatūrą pasiūlė liberalcentristai, nieko nederinę su Tėvynės sąjungos frakcijos nariais. Greičiausiai šis klausimas buvo derintas tik su konservatorių vadovybe Vilniuje.

Mano nuomone, būtent dėl to tarp buvusių Kauno valdančiosios koalicijos partnerių ir prasidėjo trintis. Iš pradžių tai nebuvo taip akivaizdu, tačiau vėliau įtampa didėjo. Svarbų vaidmenį šioje istorijoje suvaidino ir Savivaldybės administracijos direktorius. Jis viešai prabilo apie galimai nenaudingą miestui Aleksoto tilto koncesiją, Fredos miestelio skandalą. Matyt, susikirto valdančiosios koalicijos partnerių interesai.

Pastarosiomis savaitėmis situacija jau buvo beveik nevaldoma. Tai, kas įvyko praėjusią savaitę, kai konservatorių politinio pasitikėjimo pareigūnai atstatydinti iš postų, buvo užprogramuota konflikto atomazga. Jau keletą savaičių ir mano vadovaujama tarnyba akivaizdžiai juto, kad Kauno valdžioje darosi keisti dalykai. Beveik niekuo kitu negalėjome užsiimti, tik analizuoti mero potvarkių teisėtumą. Beje, pirmasis mero potvarkis, kurį teko pripažinti neteisėtu, buvo susijęs su dėl Fredos miestelio kilusiu skandalu. Po to, šis potvarkis buvo patikslintas.

Tenka pripažinti, kad neteisėti mero potvarkiai tik pagreitino koalicijos griūtį. Savivaldybės administracijos direktorius veikė pagal įstatymus ir tokių klaidų nedarė. Tiesiogiai meras negali kištis į atskirų administracijos padalinių veiklą.

Kaltos abi pusės

Violeta Boreikienė, buvusi Kauno miesto tarybos narė, parlamentarė:

– Kauno politikai neišlaikė išbandymo valdžia. Jie tik įrodė nepajėgiantys toliau valdyti miestą ir rūpintis gyventojais. Manau, kad koalicija suskilo dėl įvairių priežasčių. Dabar galime spėlioti, kas iš to laimėjo, tačiau aišku viena – pralaimėjo kauniečiai.

Miestą turėtų valdyti stipri asmenybė, neturinti verslo interesų, sugebanti generuoti idėjas ir priimti ryžtingus sprendimus. Nuo pat šios kadencijos miesto Tarybos darbo pradžios galėjome matyti, kaip susipynė įvairių politikų asmeniniai verslo interesai. Jie užgožė viešuosius interesus. Taip pat vyravo beprasmė kova dėl įtakos zonų. Prasidėjo konkurencija dėl tariamų nuopelnų. Nieko dar nepadarę politikai jau skubėjo pasigirti apie neva nuveiktus darbus. Tai buvo ypač juntama valdančiojoje koalicijoje.

Šios ir kitos priežastys lėmė, kad dabar koalicija subyrėjo. Kodėl dabar, o ne prieš metus tai įvyko? Priežastis gana aiški – artėja savivaldybių tarybų rinkimai. Dar reikėtų pamąstyti, ar Kaune yra savivalda. Tai labiau primena valdininkų ir nesusitupėjusių politikų konglomeratą.

Nesiimčiau nei kaltinti, nei teisinti vienų ar kitų koalicijos partnerių. Manau, kad kalti tiek konservatoriai, tiek liberalcentristai. Prisiminkime, kai mero patarėju dirbo Andrius Kupčinskas. Jis turėjo padėti miesto vadovui, tačiau per Tarybos posėdžius nuolat jį kritikuodavo. Tai nenormali padėtis.

Įžvelgiu ir mero Arvydo Garbaravičiaus klaidų. Jis vengė ryžtingų sprendimų ir per daug taikstėsi su įvairiais oponentais, taip bandydamas išsaugoti stabilumą. Galbūt jam kaip tik vertėjo būti ryžtingesniam? Dabar matome, kad nuolaidžiavimas nepadėjo ir koalicija sugriuvo.

Neteisinu liberalcentristų, tačiau konservatoriai nuo kadencijos pradžios per daug politikavo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad būtent Tėvynės sąjungos nariai užėmė įtakingus postus – nuo miesto ūkį kuruojančio vicemero iki Ekonomikos departamento.

Koalicija griuvo dėl artėjančių rinkimų

Algis Krupavičius, politologas:

– Palyginti su praėjusia kadencija, ši miesto Taryba buvo gana stabili. Jai teko atlaikyti nemažai išbandymų. Prisiminkime ir dalies liberalų pasitraukimą. Pusketvirtų metų valdančioji dauguma sugebėjo išsilaikyti. Tačiau pastaraisiais mėnesiais matome akivaizdų karą valdžios viršūnėse. Konfliktas ypač buvo juntamas tarp mero ir Savivaldybės administracijos direktoriaus. Visa tai vyko viešoje erdvėje per žiniasklaidą.

Konservatoriai dar spalį pareiškė, kad pasitraukia iš koalicijos. Situacija tapo gana dviprasmiška. Konservatoriai liko dirbti įtakinguose postuose, o partija iš valdančiosios koalicijos pasitraukė. Tai nenormalu. Liberalcentristų siekis užbaigti karą valdžios viršūnėse buvo logiškas.

Manau, kad konfliktą Kauno valdžioje reikėtų vertinti per artėjančių savivaldybių tarybų rinkimų prizmę. Pusketvirtų metų koalicija sėkmingai dirbo, o dabar jėgos pergrupuojamos. Galimas dalykas, kad konservatoriai tiesiog rengiasi artėjantiems rinkimams. Lietuvoje yra gerai žinoma taisyklė, kad opozicines partijas rinkėjai labiau myli. Taip tarsi sukuriamas politinės aukos įvaizdis. Galbūt tai ir paaiškina dabartinę konservatorių taktiką.

Buvusios koalicijos idealia santuoka nepavadinsi, tačiau ji buvo gana vieninga. Tam tikrų problemų ir ginčų buvo, tačiau tai natūrali politinio gyvenimo dalis. Kadencijos viduryje šios problemos būdavo išsprendžiamos, ieškoma tam tikrų kompromisų. Be to, tarp koalicijos partnerių kilę ginčai nebūdavo taip viešinami. Artėjant rinkimams, situacija pasikeitė.

Dabar natūraliai kyla klausimas, o kas mūsų laukia iki rinkimų? Manau, kad galimi du variantai. Liberalcentristai gali pabandyti suburti naują valdančiąją koaliciją. Tuomet pirmiausia tektų kalbėtis su socialdemokratais. Tačiau abejoju, ar pastarieji turėtų stimulą, iki rinkimų likus keliems mėnesiams, ateiti į valdžią. Socialdemokratams kur kas patogiau pasilikti laisvas rankas ir kritikuoti valdžią.

Tad kur kas realesnis atrodo variantas, kad liberalcentristai mažumoje baigs kadenciją.

Kalbėjosi Arūnas Andriuškevičius

——————————————————————————–

* Skaičiai * Faktai * Citatos

* 2003 metų kovo 24 dieną Kauno konservatoriai, liberalai ir centristai pasirašė koalicinį susitarimą ir pasidalijo postus miesto valdžioje.

* Šių metų vasario 13 dieną Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas oficialiai pradėjo eiti konservatorius Arūnas Keserauskas, pakeitęs atsistatydinusį liberalcentristą Giedrių Buinevičių. Į šį postą A.Keserauską be Tėvynės sąjungos frakcijos sutikimo pasiūlė meras Arvydas Garbaravičius.

‘Tikiuosi, kad dirbsiu iki kadencijos pabaigos ir man nereiks atsistatydinti“, – pirmąją darbo dieną sakė naujasis Savivaldybės administracijos direktorius.

* Rugpjūtį A.Keserauskas pareikalavo, kad Vidaus audito skyrius atliktų tyrimą dėl Aleksoto transporto mazgo koncesijos sutarties. Kilo įtarimų, kad dėl šios sutarties miestas galėjo prarasti apie 20 milijonų litų.

* Rugsėjį kilo skandalas dėl Fredos miestelio gatvių tiesimo už valdiškus pinigus. Su šį kvartalą statančia bendrove „Beržolė“ susijęs mero partijos kolega, buvęs klasės draugas Arvydas Žilevičius. Savivaldybės administracijos direktorius šio skandalo nuo visuomenės nenuslėpė.

* Spalio 19 dieną Liberalų ir centro frakcija nesėkmingai bandė atstatydinti į komandiruotę išvykusį Savivaldybės administracijos direktorių.

‘Dabartinė koalicija yra popierinė. Nuo kadencijos vidurio liberalcentristai priima vienašališkus sprendimus ir su mumis jų nederina. Mūsų tolesnis bendradarbiavimas – sunkiai įsivaizduojamas“, – teigė Kauno konservatorių lyderis Andrius Kupčinskas.

* Spalio 23 dieną Tėvynės sąjungos frakcija ir Kauno skyrių sueiga nusprendė, kad koalicinis susitarimas su liberalcentristais negalioja. Iš koalicijos pasitraukę konservatoriai neatšaukė savo deleguotų politinio pasitikėjimo tarnautojų.

‘Konservatoriai atsikratė atsakomybės, tačiau išsaugojo postus. Švelniai tariant, tai atrodo keistai“, – teigė Kauno liberalcentristų lyderis Alvydas Banevičius.

‘Pasakius A, reikia pasakyti ir B. Net smėlio dėžėje susipykę vaikai, susirenka savo žaislus ir išeina“, – konservatorių pasitraukimą įvertino Socialdemokratų frakcijos narė Antanina Medviedevienė.

* Po kelių dienų Savivaldybės administracijos direktorius, nepaisydamas mero prieštaravimų, pasirašė įsakymą ir suformavo naują derybų grupę dėl sporto rūmų koncesijos.

* Spalio 27 dieną A.Garbaravičius pasirašė potvarkį ir nušalino A.Keserauską nuo sprendimų, susijusių su sporto rūmų projektu.

* Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas konstatavo, kad nušalindamas A.Keserauską nuo Nemuno saloje planuojamos statyti arenos projekto, meras viršijo savo įgaliojimus.

* Lapkričio 9 dieną vykusiame miesto Tarybos posėdyje konservatorių deleguotas Kauno mero pirmasis pavaduotojas Antanas Balutis ir Savivaldybės administracijos direktorius A.Keserauskas buvo atstatydinti iš postų. Liberalcentristams tai padaryti padėjo opozicinė Socialdemokratų frakcija ir pavieniai politikai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.