Vonios kambarys turi būti funkcionalus, šviesus, steriliai švarus ir romantiškas – taip pasakytų interjero dizaineriai. Jis lyg ramybės oazė, kurioje mėgaujamės vandens teikiamais malonumais ir galime bent trumpai pabūti vieni. Todėl prieš pradedant įsirengti naują arba atnaujinti seną patartina apsispręsti, ko tikitės iš šio namų kampelio, kiek žmonių juo naudosis, kas valys, koks turi būti jo naudingas plotas ir, svarbiausia, planavimas.
Tik radę atsakymus į šiuos klausimus galėsite išsirinkti tinkamas vonios kambario apdailos medžiagas, spalvas, santechniką, baldus ir aksesuarus.
Tradicinis mūsų kraštiečio vonios kambarys atrodo taip: nedidelė patalpa su vonia, veidrodžiu ant sienos, mažomis spintelėmis arba lentynėlėmis, gyvatuku ir kabyklomis rankšluosčiams. Jei erdvė didesnė, vietos atsiranda prausyklei, bidė, o jei vonios ir tualeto kambariai sujungti – ir unitazui.
Svarbiausia nepamiršti, jog net ir mažas vonios kambarys gali tapti puikia vieta atsipalaiduoti, tik reikia šiek tiek išmonės, kūrybingumo ir racionalių sprendimų.
Padalyti į zonas
Kai apsispręsite, ko tikitės iš vonios kambario ir kokio jo norite, suskirstykite jį į funkcines zonas. Kitas žingsnis – iš anksto numatyti santechniką, baldus, aksesuarus ir kt.
Jei šiuos sprendimus priimsite nuosekliai, racionaliai apsvarstydami kiekvieną niuansą, vonios kambaryje kiekvienas šeimos narys jausis patogiai ir laisvai, nekels nepatogumų kitiems šeimos nariams.
Jei leidžia galimybės, iškart reikėtų nusižiūrėti ir vietą skalbyklei, džiovyklai ir kitiems buitiniams prietaisams, numatyti, koks bus apšvietimas.
Popieriaus lape ar tiesiog mintyse vonios kambario erdvę suskirstę į zonas ir jame „išdėlioję” santechniką bei daiktus neišvengiamai turėsite apsispręsti, kaip apipavidalinti sienas, grindis ir lubas. Tai labai svarbu. Nuo pasirinktų apdailos medžiagų priklausys šios patalpos atsparumas drėgmei.
Atsparumas drėgmei
Iki šiol specialistai nesutaria, kaip apipavidalinti vonios sienas ir grindis, dėl to daugiausia ir ginčijamasi.
Vieni teigia, kad sienas geriausia išklijuoti plytelėmis, antri įsitikinę, jog geriau dažyti. Pirmieji pataria rinktis glazūruotas plyteles, nes jos atsparios drėgmei, nesunku valyti. Kiti siūlo rinktis specialius dažus su priedais, kurių sudėtyje esantys komponentai neleidžia atsirasti pelėsiams. Emaliniai dažai šiuo atveju nėra geras pasirinkimas. Norint matinio paviršiaus, patariama rinktis fasadams skirtus vandens dispersinius dažus.
Svarbiausia taisyklė, kurios privalu laikytis apipavidalinant vonios kambario sienas plytelėmis arba specialiais dažais – gerai paruošti ir išlyginti paviršių, kad geriau kibtų dažai ir laikytųsi plytelės.
Yra ir dar viena alternatyva – tik dalį sienų paviršiaus padengti plytelėmis (rekomenduojamas aukštis – daugiau kaip 2 metrai, nes maudantis tyška vanduo), o likusią sienos dalį nudažyti pasirinktos spalvos atspariais drėgmei dažais.
Specialistai, ko gero, vienos nuomonės laikosi tik dėl vonios kambario grindų. Jas praktiškiau išklijuoti panašiomis kaip ir sienas plytelėmis, o ne kloti laminatą, medžio lentų ar kitokias grindis. Be to, po plytelėmis galite įrengti šildymo sistemą, taip nuo grindų visąlaik dvelks šiluma.
Vonia ar dušo kabina?
Ne mažiau atsakingas momentas – apsispręsti, ką įsirengti: vonią ar dušo kabiną.
Jei turite mažų vaikų, kurie mėgsta turkštis vonioje, atsisakę vonios juos galite nuvilti. Juk būtent čia gimsta genialios idėjos. Apsispręsti ne taip paprasta – būtina apsvarstyti visus „už” ir „prieš”. Jei vonios kambarys nedidelis, patariama rinktis dušo kabiną. Iš pradžių daugeliui žmonių sunku susitaikyti, kad nebus tradicinės vonios. Vis dėlto geriau pagalvoję suprantame, jog dažniausiai prausiamės po dušu ar kriauklėje.
Be to, šiuolaikinė dušo kabina su sėdimąja vieta yra daug patogesnis sprendimas, ypač jis tinka senyvo amžiaus žmonėms. Palyginti su didele vonia, net ir didelė dušo kabina leidžia sutaupyti vietos vonios kambaryje, kurią galima išnaudoti kitaip, pavyzdžiui, įtaisyti antrą praustuvą. Taip šeimos nariams nereikės kas rytą už durų laukti savo eilės. Sutaupius vietos pagal poreikius papildomai galima įsirengti ir bidė, pastatyti baldus, sumontuoti originalesnį apšvietimą.
Bidė vonioje
Dauguma linkę manyti, jog bidė yra tik nereikalingas ir prabangus vonios kambario priedas. Kiti be jos negali įsivaizduoti savo buities. Paprastai bidė naudojama kojoms plauti, smulkiems rūbams skalbti ar naminiams gyvūnėliams maudyti.
Dėl sparčios standartinių namų, kuriuose yra mažas vonios kambarys, statybos bidė kaip praktiškas ir naudingas dalykas buvo ilgam pamirštas, todėl šiandien retas tiksliai gali pasakyti, kokia tikroji bidė paskirtis.
Dažniausiai didesniame vonios kambaryje bidė įrengiama greta unitazo, o jei pastarojo nėra – ir viena. Jei vonia ir tualetas nesujungti, bidė galima montuoti ir atskiroje tualeto patalpoje. Šiaip ar taip, tai praktiškas spendimas. Įsivaizduokite: namuose yra papildomas mažas praustuvas.
Unitazas ir vėdinimas
Dar vienas svarbus klausimas, kur statyti unitazą: atskirame tualeto, vonios ar bendrame vonios ir tualeto kambaryje? Abeji pasirinkimai turi savo pranašumų ir trūkumų.
Jei unitazas statomas vonios kambaryje, išlošite erdvės – galėsite sujungti tualeto ir vonios kambarius į vieną. Taip sutaupysite vietos ir bidė, žinoma, jei jos pageidaujate, kokiai nors spintelei drėgmei atspariu paviršiumi. Taip vonios kambarys taps erdvesnis, gražesnis. Tik priėmę tokį sprendimą turėtumėte įsirengti ir gerą vonios kambario vėdinimo sistemą, kad patalpoje būtų nuolat gaivus oras. Beje, higienos sumetimais vėdinimo sistema rekomenduojama kiekviename pastate.
Jei vis dėlto tualetui nusprendžiate skirti atskirą kambarį, tai irgi turi savų pliusų bei minusų: nesutaupysite erdvės, bet unitazu galėsite naudotis bet kada, neversdami už durų lūkuriuoti kitų. Jei tualeto kambarys erdvus, papildomai galite pakabinti lentynėlę, sumontuoti spintelę, pastatyti bidė, panaudoti aksesuarų.
Kokį unitazą rinktis?
Unitazų formų ir dizaino įvairovė didžiulė, todėl rinkdamiesi iš anksto turite apsispręsti, kokio pageidaujate. Kombinuoto unitazo su bakeliu, pietietiško stiliaus be bakelio, kai šis montuojamas sienoje, arba pakabinamo, kurio bakelis taip pat montuojamas sienoje.
Pavyzdžiui, unitazas su bakeliu turi funkcinių pranašumų, kurių neturi pastarosios dvi šių prietaisų rūšys. Pirmiausia – galimybė jį prijungti prie bet kur išvesto kanalizacijos vamzdžio ir lengvai pasiekiamas vandens nuleidimo mechanizmas. Tuo metu pietietiško stiliaus unitazas be bakelio tvirtinamas prie sienos, kurioje jis ir montuojamas. Pats klozetas tvirtinamas prie grindų, todėl sienoms nekeliami dideli reikalavimai. Pakabinamam unitazui, priešingai, reikalinga stipri laikančioji siena, be to, jo negalima prijungti prie vertikalaus kanalizacijos vamzdžio (į tai būtina atsižvelgti pradedant statybos ar remonto darbus).
Žinoma, reikia atsižvelgti ir į galutinę įrangos kainą. Iš pirmo žvilgsnio kombinuotas unitazas su bakeliu gali pasirodyti brangesnis, o vėliau paaiškės, kad bendros jo įrengimo sąnaudos yra mažesnės nei pakabinamo unitazo su į sieną montuojamu vandens bakeliu.
Pastarojo tipo unitazus geriau rinktis pastatuose, kur vandens bakelį galima įmontuoti tvirtoje sienos nišoje. Jei tokios nišos nėra, papildomai reikėtų mūryti laikančiąją sienelę.
Praktiški niekučiai
Kiekviename vonios kambaryje galima rasti daug įvairios paskirties ir svarbos daiktų: rankšluosčių, kosmetikos, higienos priemonių, dekoracijų. Kad ir kokio dydžio būtų kambarys, daiktus reikia racionaliai paskirstyti po lentynas, stalčius ir spinteles taip, kad visuomet būtų po ranka ir kartu nesimėtytų.
Todėl šiame romantika dvelkiančiame namų kampelyje specialūs baldai, net ir nedideli, yra tiesiog būtini. Beje, net ir mažame vonios kambaryje kartais sunku apsieiti be praustuvo, o kai kam ir… be pisuaro.
Parengta bendradarbiaujant su bendrovės „Laufen CZ s.r.o.” specialistais