Lietuva jau ne kartą deklaravo paramą Ukrainai kelyje į Vakarų struktūras. Pirmasis Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus valstybinis vizitas į Ukrainą – dar vienas šios paramos ženklas nesutarimams dėl narystės NATO ir Europos Sąjungoje krečiant aukščiausius Ukrainos valdžios sluoksnius.
Rytoj Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pradeda valstybinį vizitą Ukrainoje, kuris truks iki ketvirtadienio ir yra skirtas diplomatinių santykių tarp valstybių užmezgimo 15 metų sukakčiai paminėti. Ta proga susitikome su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Borisu Klimčiuku. Jis pradėjo pokalbį nuo istorinių ukrainiečių ir lietuvių ryšių, padėjusių pamatus ir šiandienos draugystei tarp abiejų valstybių:
Kaimas, kuriame gimiau – Vološki (Rugiagėlių) – minimas jau Antrame Lietuvos Statute. Jis yra teritorijoje, kuri priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o miestas Luckas, Volynės srities centras, iš tikrųjų buvo pietinė LDK sostinė. Ten puikiai išsilaikiusi kunigaikščio Liubarto pilis. Manau, kad lapkričio 15 dieną ponas Adamkus galės ją pamatyti. LDK klestėjimo laikais 1429 metais ten įvyko pirmas Europos monarchų suvažiavimas, jo tikslas buvo karūnuoti Didįjį kunigaikštį Vytautą. Kaip žinoma, tai neįvyko. Tačiau šie istoriniai faktai byloja apie mūsų bendrą sambūvį. Istorikai laikmetį vadina „švelnia” okupacija. Į tuo metu labai nusilpusias Ukrainos žemes lietuviai atnešė naują energiją. Jie puikiai bendradarbiavo su vietos bajorais, kunigaikščiais, mūsų istorijoje esama asmenybių, daug nuveikusių dabartinės Lietuvos, Baltarusijos teritorijose.
Pasitikėjimo lygmuo labai aukštas
Suku į tai, kad mūsų tautos turi gerą bendrą istoriją. Ir šiandieninis Ukrainos ir Lietuvos diplomatinių, kultūrinių, politinių, ekonominių santykių ir pasitikėjimo lygmuo yra labai aukštas. Manome, kad per pono Adamkaus valstybinį vizitą Ukrainoje šie santykiai bus įvertinti kaip strateginė partnerystė.
Ko tikitės iš prezidento Adamkaus vizito?
Kai santykiai geri, norisi dar geresnių. Tai – naujas šių santykių aktyvizavimo etapas. Į Lietuvos delegaciją įeina didelė grupė verslininkų, Kijeve planuojamas verslo forumas, paskui ir Donecke, kuriame ponas Adamkus lankysis trečią vizito dieną. Tai ekonomiškai galingas regionas, jame gyvena 4,5 mln. žmonių.
Taip pat tikimės tolesnės paramos mūsų kelyje į ES ir NATO. Lietuva – vienas iš geriausių mūsų advokatų, lobistų ES. Siejame savo viltis su Lietuva, jos isteblišmentu ir žmonėmis, tikimės ir toliau turėti tokius gerus advokatus. Politinė Ukrainos raida nėra paprasta.
Iš tiesų po vadinamosios oranžinės revoliucijos turite prezidentą, kurį įprasta vadinti provakarietišku, ir premjerą, vadinamą prorusišku. Dažnai susidaro įspūdis, kad vienas tempia Ukrainą į vieną pusę, kitas – į priešingą. Ar Ukraina tikrai žino, kur eina?
Politikoje nėra tik dviejų spalvų – juodos ir baltos, dar yra daugybė atspalvių. Todėl nesakyčiau, kad ponas Viktoras Janukovičius, kurį asmeniškai pažįstu daugelį metų, yra premjeras, kuris orientuojasi į Rusiją. Kas šiandien skiria prezidentą ir premjerą? Akivaizdu, kad tik greičio klausimas. Visai neseniai įtakingam Vokietijos laikraščiui „Algemeine Zeitung” Janukovičius teigė, kad NATO – strateginis Ukrainos tikslas. Premjerui Gediminui Kirkilui jis kalbėjo apie europragmatizmą. Pirmiausia turime vykdyti vidaus reformas, Ukrainai būtini pokyčiai, kurių pasiekti turime mes patys, ukrainiečiai, ne kas nors kitas. To iš mūsų reikalauja ir Europa bei NATO. Tik paskui bus datos, terminai.
Balsuoja, kaip reikia
Nenoriu idealizuoti, supaprastinti padėties Ukrainoje, bet nenoriu ir dramatizuoti, skirstyti tik į juoda ir balta. Vienas pavyzdys: 380-390 balsų iš 450 Aukščiausioji Rada sėkmingai priėmė pirmus paketus įstatymų, būtinų Ukrainai įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Šie įstatymai ir narystė PPO atveria mums kelią į sustiprintos partnerystės sutartį su ES, kurią ketiname sudaryti 2007 metais pasibaigus ligšiolinei 3 metų sutarčiai. Tai bus visiškai naujas bendradarbiavimo lygmuo. Priimant šiuos svarbius sprendimus Janukovičiaus partija balsuoja kaip ir prezidento Viktoro Juščenkos, prieš – komunistai ir socialistai. Štai jums ir atspalviai. Mane nuramina viena: strategiškai svarbiais klausimais, kurie liečia Ukrainos interesus, balsavimas vyksta taip, kaip reikia.
Stojimas į PPO – labai svarbus Ukrainai. O juk spauda, taip pat ir Lietuvos, rašė, kad Janukovičius niekada to nedarys, kol to nepadarė Rusija. Matome visai ką kita.
Galbūt Janukovičius pavirs Ukrainos antru Brazausku, kurio komunistinė praeitis taip pat kėlė abejonių, bet galiausiai nesutrukdė Lietuvai patekti į NATO ir ES?
Duok Dieve, meldžiamės, kad taip ir būtų. Beje, Janukovičių ir Algirdą Brazauską sieja neblogi asmeniniai santykiai. Tikimės, kad ponas Brazauskas galbūt galės aplankyti Ukrainą. Domiuosi dabar rengiama pono Brazausko knyga, tikiuosi, kad bus galimybė išversti ją į ukrainiečių kalbą ir išleisti Ukrainoje. Mums tai būtų aktualu, turime daug žmonių, kurie mena sovietinę praeitį, dar mąsto ortodoksiškai, tokių esama ir parlamente. Knyga galėtų būti įdomi ir pamokanti ukrainiečiams.
Dar ne prie NATO durų
Kaip vertinate Ukrainos galimybes tapti NATO nare. Juk žmonių palaikymas šiuo klausimu – itin menkas. Regis, rengsite dėl to referendumą?
Labai atsakingai galiu pareikšti, kad artimiausiu metu tokio referendumo nebus. Juk neketiname rytoj stoti į NATO. Referendumas gal ir galėtų įvykti po 3-4 metų, kai atitiksime kriterijus. Dar turime daug darbo reformuojant ginkluotąsias pajėgas, garantuojant saugumo sistemų pilietinę kontrolę, ugdant piliečių visuomenę, plėtojant teisinę sistemą ir įveikiant korupciją. Štai bent šiose 5 srityse turime pasiekti pažangos. Tik tada galėsime sakyti, kad jau beldžiamės į NATO duris. Šiuo keliu ir einame, vykdome Ukrainos ir NATO suintensyvinto dialogo veiksmų planą. Prieš metus Vilniuje ekspertams buvo patikėta rengti Veiksmų planą dėl Ukrainos narystės (Membership Action Plan), dokumentą planuota priimti per viršūnių susitikimą Rygoje, deja, jis nebus priimtas. Kai kuriuos mūsų politikus išgąsdino žodis „narystė”. Tačiau pasirašymui rengiamas dokumentas turiniu nėra silpnesnis, atitinka narystės veiksmų plano dvasią ir raidę.
Deja, kitaip nei Lietuvoje, šiuo klausimu Ukrainoje nėra politinio elito vienybės. O tai buvo didelis jūsų privalumas, padėjęs greičiau pasiekti tikslo.
Svarbiau – pats kelias
Būdamas ne karjeros diplomatas susitinku su žmonėmis ir aiškinu, kad NATO mums reikalinga kaip saugumo struktūra, tačiau dar svarbiau – kelias į šią narystę, kuriuo eidami pamesime dalį savo korupcijos, sukursime veiksmingesnę teismų sistemą, skaidresnę valdžią ir galiausiai pajusime demokratijos naudą gaudami didesnes algas ir pensijas.
Ukrainoje su didžiuliu pasisekimu rodyti mūsų žurnalistų siužetai apie Lietuvos kariuomenę. Ypač mamoms patiko, kad kareivinėse yra skalbyklės. Mamos tuomet galvoja: mano sūnus tarnaus armijoje, kuri atitinka NATO standartus, jam ten bus jauku.
Neseniai Rukloje baigėsi lietuvių, lenkų ir ukrainiečių 17 dienų bendri mokymai „Klevo arka”. Kalbėjausi su vaikinais iš tos Ukrainos kariuomenės dalies, kurią sudaro profesionalai. Jie skundėsi, kad eiliniams ir seržantams trūksta anglų kalbos. Puiku, kad jie tai suprato. Buvau laimingas, kai jie man išdėstė problemą – ją galima išspręsti.
Vilioja milžiniška rinka
Lietuvos verslininkų domėjimasis Ukraina – suprantamas. O ar domisi jūsų verslininkai mūsų šalimi?
Šiemet balandžio 1 dieną Lietuvos investicijos į Ukrainą sudarė 74 mln. eurų. Pagal Lietuvos investicijas užsienyje Ukraina užima trečią vietą po Latvijos ir Rusijos. Kai čia atvažiavau prieš dvejus su puse metų, šis skaičius buvo mažiau kaip 20 mln. eurų. Štai tokia dinamika.
Pasirodė ir pirmosios judėjimo atvirkštine kryptimi kregždutės: Ukrainos daugiašakė korporacija nusipirko fabriką „Klaipėdos konditerija”: drauge su lietuviais mėginsime užkariauti Europos gardumynų – šokolado, karamelės – rinką. Ekonominiai ryšiai labai sustiprėjo, kai Vilniaus bankas nusipirko Ukrainos AŽIO banką.
Nors ne viskas visada einasi kaip sviestu patepta. Taip buvo su šaldytuvų „Snaigė” pardavimu Ukrainoje: mūsų pusė padidino įvežimo muitus, tačiau problemą pavyko išspręsti vyriausybiniu lygmeniu ir muitai liko, kokie buvę. Dabar „Snaigė” daug parduoda Ukrainoje. Prekybos apimtys ir lietuvių eksportas į Ukrainą kasmet auga, padidėjo importas iš Ukrainos į Lietuvą.
Elektra pasieks Lietuvą
Ar Ukraina jaučiasi saugi energetikos srityje?
Daugiau kaip 50 proc. būtinos elektros energijos Ukraina pasigamina atominėse elektrinėse: veikia 14 reaktorių, 2 statomi. Šiandien Ukraina tapo elektros energijos eksportuotoja, vyksta derybos dėl elektros energijos pardavimo Rusijai europinėmis kainomis. Jau daugiau kaip metus tiekiame elektrą Baltarusijai, atnaujinome pardavimus Lenkijai, nors mažesniu mastu, nei galėtume, svarstome eksporto į Vengriją galimybę.
Pasakysiu daugiau: po Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno vizito mūsų vyriausybė gavo užduotį drauge su Lietuvos ekspertais ištirti galimybę tiekti Ukrainos elektros energiją Lietuvai per Baltarusiją ir galbūt toliau į Lenkiją. Juolab kad bus laikotarpis nuo 2009 metų, kol pastatysite naują atominę elektrinę, kai turėsite naudoti rezervinius pajėgumus, kurie priklauso nuo nepigių Rusijos dujų, arba imti pigesnę elektros energiją iš mūsų atominių elektrinių. Šis projektas nereikalauja jokių milžiniškų kapitalinių įdėjimų, yra linijos ir pereinamosios stotys. Jei reikės – pirksite, jei ne – menka bėda: elektroną lengva sustabdyti, tereikia nuspausti mygtuką.
Išsigandusi Europa atsitokėjo
Visai kita padėtis dėl gamtinių dujų. Mes – viena iš labiausiai nuo dujų priklausomų šalių. Mūsų ekonomika – juodoji metalurgija, chemijos pramonė – reikalauja itin daug energijos, todėl esame priklausomi nuo Rusijos dujų, gal net labiau negu Europa, taip išsigandusi, kai šiemet sausį tiekimas nutrūko. Tačiau gal ir gerai, kad Europa išsigando, nes tai privertė prisiminti, kaip nutiestas dujotiekis, kur yra 20 mlrd. kubinių metrų atsargų saugyklos. O visa tai yra Ukrainoje, esame dalyviai ir norime būti išgirsti bei suprasti. Labai džiaugiuosi, kad Europa tai pamatė ir pradėjo kalbėti apie Energetikos chartiją – tokio termino anksčiau nebuvo.
Draugystė pasirodė skylėta
Labai svarbu, kad pradėta kalbėti apie naftos ir dujų tiekimo Ukrainai ir Europai diversifikaciją. Naftotiekis „Draugystė”, kuriuo nafta tiekiama ir Lietuvai bei Baltarusijai, kažkodėl pasirodė skylėtas. Argi gali draugystė būti skylėta? Todėl, kai ponas Lukašenka sako ponui Alijevui, kad jį domina jo nafta, mes, ukrainiečiai, sakome: gerai, padėsime, kad Azerbaidžano nafta pasiektų Baltarusiją. O kodėl iš Baltarusijos ji negalėtų tekėti toliau, iki Mažeikių, juk visai arti? Kalbu apie pietinius energijos tiekimo kelius į Europą.
Kol kas tai tik idėjos.
Ne, tai atsitiks dar man gyvam esant. Ir aš dar nebūsiu pensininkas. Dabar man 55-eri. Štai ir skaičiuokite. Jei diplomatiniai projektai išplaukia į viešumą, tuo domisi verslas ir Europos investiciniai bankai, kuriami ekonomikos ir verslo planai, tai – jau ne idėjos, o labai rimti dalykai.