Kalėdų atostogos – galbūt kitais metais

Siūlymą įteisinti atostogas nuo Kalėdų iki Naujųjų metų greitu metu turėtų svarstyti Trišalė taryba, o vėliau – ir Seimas. Jei šiai idėjai bus pritarta, jau kitąmet daugeliui paskutinę metų savaitę dirbti nereikės.

Tikėtina, kad kitais metais Kūčių vakarą pradėję švęsti žiemos šventes žmonės į darbą grįš tik pasibaigus Naujųjų metų linksmybėms.

Parlamentaro Algio Čapliko idėją su švenčių dienomis sutampančias poilsio dienas dirbantiems žmonėms grąžinti žiemos švenčių laikotarpiu lapkričio pabaigoje svarstys iš valstybės, darbdavių ir darbuotojų sudaryta Trišalė taryba, o vėliau šios tarybos išvadų imsis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Komitetas pateiks savo išvadas Seimui, kuris ir turės galutinai apsispręsti. Tad jei žiemos atostogų iniciatyvai bus pritarta, kitais metais laikotarpis nuo Kalėdų iki Naujųjų metų bus skirtas poilsiui.

Mažesnė blogybė

Praėjusių metų gruodį Seimas priėmė įstatymo pataisą, pagal kurią su poilsio dienomis sutampančios švenčių dienos kompensuojamos jas perkeliant į artimiausias darbo dienas. Nepatenkinti taip mažinamu darbo dienų skaičiumi darbdaviai prieštaravo tokiam sprendimui, tačiau į jų nuomonę nebuvo atsižvelgta.

Verslininkai skundžiasi, kad nedarbo dienos jiems reiškia nepadarytą darbą ir negautas pajamas. Laisvos darbo dienos atsiliepia ir šalies biudžetui. Apskaičiuota, kad dėl vienos nedarbo dienos biudžetas netenka 80-100 mln. litų pajamų.

Matydami tokią situaciją darbdaviai yra linkę pritarti Čapliko siūlymui dėl Kalėdų atostogų. „Yra kaip yra. Čia keisti nieko nesiimame, todėl iš dviejų blogybių renkamės mažesnę”, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas. Jo teigimu, esant dabartinei tvarkai, kai kuriais mėnesiais „visai nebuvo dirbama”, o ir pats Kalėdų laikotarpis yra ne itin darbingas metas.

„Įsigaliojus Čapliko teikiamoms pataisoms darbuotojai ir darbdaviai galės rinktis, ar dirbti švenčių laikotarpiu, ar ne. Apsisprendimą bus galima nurodyti kolektyvinėje sutartyje”, – teigiamas pasiūlymo aspektus įžvelgia Aleliūnas.

Šventės blaško darbą

Menkas darbingumas kalėdiniu laikotarpiu – vienas pagrindinių motyvų, šią idėją palaiko Lietuvos verslo darbdavių konfederacija.

„Žiemos švenčių laikotarpiu retas įtemptai dirba, o daugiau galvoja apie dovanas. Galime darbuotoją išleisti nemokamų Kalėdų atostogų, tačiau tuomet jis nedirbs ne tik kompensuojamomis poilsio dienomis, bet ir žiemos švenčių laikotarpiu”, – kalbėjo LVDK generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Konfederacija tokį siūlymą palaikytų tik tokiu atveju, jei jame būtų pasirinkimo galimybė: negalima visų vieningai varyti atostogauti.

„Keista būtų, jei švenčių laikotarpiu nedirbtų kavinės ir kirpyklos. Juk šioms įstaigoms tuomet pats darbymetis. Darbdavys turi turėti teisę užsidirbti”, – sakė Arlauskas.

Mažės konkurencingumas

Tačiau ne visi darbdaviai mano esant tikslinga keisti įstatymą. Valerija Rimkevičienė, Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos ekonomikos departamento direktorė, teigia, kad jos atstovaujamo sektoriaus įmonių Čapliko siūloma pataisa neišgelbės. „Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonės išlaiko konkurencingumą tik greitai ir gerai dirbdamos. Kuo ilgiau jos stovi be darbo, tuo gebėjimas konkuruoti mažėja”, – pažymėjo ji.

Rimkevičienės nuomone, parankiausias sprendimas būtų apskritai panaikinti kompensuojamas dienas. Pasak Rimkevičienės, apskaičiuota, kad priėmus pataisą per metus dirbame 6,7 mėnesio, o nedirbame 5,3 mėnesio.

„Leidžiame sau ilsėtis taip, lyg būtume pasiekė Prancūzijos lygį, kur ir valstybės padėtis daug geresnė, ir atlyginimus žmonės gauna kur kas didesnius. Tuo tarpu kompensuojant su poilsio dienomis sutampančias švenčių dienas mažėja vidutinis atlyginimas. Tai dar labiau skatina lietuvių emigraciją, nes žmonės važiuoja ten, kur gali užsidirbti”, – teigė Rimkevičienė.

Pašnekovės tvirtinimu, vos įsigaliojus įstatymo pataisai, daugelis darbuotojų džiaugėsi papildomomis laisvomis dienomis. Tačiau pamatę, kad už jas negauna atlygio, darbdaviams ėmė reikšti pretenzijas. „Valstybė nėra tokia stipri, kad ir žmonėms nedirbant mokėtų algas, – sakė Rimkevičienė.

Nauda valdininkams

Čapliko siūlomoms įstatymo pataisoms nepritaria ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas. Jo manymu, įsigaliojus naujai tvarkai poilsio dienomis pasinaudos tik biurokratai. Paslaugų srityje dirbantys daugiau nei 60 proc. šalies gyventojų vargiai ilsėsis. Tad jiems parankesnė dabartinė tvarka, kuri daugumai lietuvių garantuoja poilsį.