Netoli Marijampolės, Skaisčiūnuose gyvenančios ponios Albinos namus galima atpažinti atidžiau žvilgtelėjus į langus. Ant palangių loveliuose vienas šalia kito pūpso įvairiausių formų bei dydžio kaktusai. Šeimininkė prie augintinių tupinėja lyg stropi tarnaitė, šluotele nuo kaktusų brauko voratinklius ir dulkes. Aplinkinių nuostabai vienus plika ranka paglosto, kitus netgi priglaudžia sau prie skruosto. Moteris tikina: nors augalai su spygliais, bet nė vienas jai neduria, atvirkščiai, jai malonu juos glostyti rankomis. Gal todėl linksma, guvi kolekcininkė kaktusus skirsto ne pagal rūšis, o vadina tiesiog „mylukais”.
Svajonė – 1000 kaktusų
Nuo vieno kaktuso laisvalaikio pomėgį pradėjusi gėlininkė dabar teigia sukaupusi jau netoli 700. Tiesa, kaktusų rūšių yra mažiau.
Pasididžiavimo vertas plačialapis, per metus išauginantis po vieną lapą. Turi šliaužiančių, narelinių, tarsi su vanago nagais. Geltonais žiedais kasmet pražysta „skiedrinukas”, o spygliuotąja kolekcija atėjusiųjų pasigrožėti žvilgsnį formos įmantrumu pirmiausia pritraukia kaktusai-uolos. Šiuo metu A.Lukošienės kolekcijoje ilgiausias svyrantis kaktusas jau pasiekęs 3 metrų ilgį. Bet kolekcininkė dar nežada apie savo augalus pranešti rekordų fiksuotojams, nes svajoja kada nors kolekciją išauginti iki tūkstančio vienetų. Moteris prasitarė, kad tikraisiais – botaniniais – vardais savo augintinius vadina retai.
Spygliuoti augintiniai – ir iš užsienio
Atkaklumo savamokslei botanikei netrūksta. Išskirtinį kaktusą – „Nakties tikroji karalienė” – ji parsigabeno iš Kauno botanikos sodo. Nors botanikos sodas savo augalais nesidalija, moteris tol prašė, kol gavo.
Net 24 kaktusai jos užsakymu buvo lėktuvu parskraidinti iš Ispanijos. Tačiau spygliuočių mėgėjos jie itin nepradžiugino, nes nedaug kuo skyrėsi nuo jos pačios namuose turimų. Azarto apimta kaktusininkė kasmet iš sėklų prisiaugina kaktusų sodinukų. Šiuos kaip mažus vaikus laiko miegamajame netoli lovos. Lukošienei įdomus jų dygimo periodas, kai iš žemės prasikala spygliukai, pamažu įgaunantys skirtingų rūšių kaktusų formą. Sako, kad tik po trejų metų sodinukai virsta kaktusais.
Šeimininkė atidžiai stebi augalus ir sergėja nuo kartais užpuolančių amarų. Apie kaktusų įnorius ji vis pasiskaito kaktusų enciklopedijoje.
Padėka už rūpestingumą – žiedai
Kaktusų priežiūrai ponia Albina aukoja visą laisvalaikį. Vasarai visus augalus apgyvendina šiltnamyje. Vazonėlius bei lovelius su kaktusais sukiša į specialią trąšią žemę, kad augalai atsigautų.
Prisiminusi šiųmetę vasarą gėlininkė gailėjosi be reikalo pusę šiltnamio užleidusi pomidorams, kurių jinai sakė nevalganti. Kaktusams esą buvę per ankšta, tačiau jie už dėmesį šeimininkei vis tiek atsidėkojo gausiais spalvingais žiedais.
Užsakė lentyną tekintomis kojomis
Rudeniop moteris kaktusų vazonėlius „prausia”, augalėlius apdėlioja iš ežerų pakrančių parsivežtomis kriauklėmis bei akmenėliais ir ramybės periodui suneša į vėsoką svetainę. Vien šis procesas užtrunka apie mėnesį.
Kolekcininkė negaili lėšų spalvingiems vazonėliams, keraminiams žaislams, kurie pagyvina specialiai kaktusų oranžerijai gero meistro sukaltą lentyną. Ši pagal Lukošienės pageidavimą išėjo labai daili – tekintomis kojomis, talpi, beveik siekianti lubas.
Šiuo metu kolekcininkė labiausiai apgailestauja, kad jau pasibaigęs kaktusų žydėjimo periodas ir ji negalinti jų puikių žiedų parodyti lankytojams, tačiau dalį kaktusų žiedų yra įamžinusi nuotraukose. Jas moteris noriai rodo svečiams.
Nuo lankytojų Lukošienė neslepia, kad kaktusų liga užsikrėtė išėjusi į pensiją. Iki tol visą gyvenimą triūsė žemės ūkyje ir buvo pelniusi geriausios kūgių krovikės vardą.