Keičiant darbą gali tekti peržiūrėti savo išlaidas

Savo finansinius reikalus imame tvarkyti tada, kai pradedame gauti pajamų, o baigiame ne patys, o mūsų turto paveldėtojai. Šis procesas yra gana sudėtingas ne tik dėl to, kad turime planuoti labai ilgą laikotarpį, bet ir todėl, jog per visą gyvenimą gali atsitikti daug numatytų ir nenumatytų įvykių, kurie pakeis mūsų planus. Vienas jų – darbo keitimas.

Sakoma, darbą keisti reikia kas penkerius ar septynerius metus, kad toliau tobulėtum. Kartais sprendimas keisti darbą būna savanoriškas, kartais priverstinis. Vadovėliuose apie karjerą minima taisyklė visada būti pasiruošusiam keisti darbą. Tokią pačią taisyklę rasime ir literatūroje apie asmeninių finansų tvarkymą.

Darbo paieškos užtrunka

Būti pasiruošusiam keisti darbą – vadinasi, turėti lėšų pragyventi, kol pradės plaukti darbo užmokestis iš kitos darbovietės. Šiandien susirasti bet kokį darbą nėra sunku. Sunkiau rasti tokį, kurio sąlygos (darbo užmokestis, darbo laikas, vieta) tenkintų. Tokio darbo paieškos gali trukti keletą mėnesių. Nedarbo socialinio draudimo išmokos yra maždaug perpus mažesnės už gautą darbo užmokestį, be to, mokamos ribotą laiką. Ne visada ir darbdavys moka išeitinę pašalpą. Todėl labai praverstų iš anksčiau sukauptas rezervas nenumatytiems atvejams, nes būtent šis toks ir būtų. Juk paprastai reikalingas rezervas ir skaičiuojamas pagal tai, per kiek laiko žmogus galėtų susirasti kitą darbą. Tai gali trukti nuo mėnesio iki metų ar dar ilgiau, – tai priklauso ir nuo ekonominės situacijos, ir nuo darbuotojo kvalifikacijos.

Priverčia suveržti diržą

Jei sprendimas palikti darbą nėra savarankiškas, apie jį galime sužinoti ir likus tik porai savaičių. Per tokį trumpą laiką daug sutaupyti nepavyks. Štai tada praverstų išlaidų planavimo ir kontrolės įgūdžiai, nes gali tekti kurį laiką gyventi iš mažesnių pajamų, be to, derėtų susiskaičiuoti, kuriam laikui užteks santaupų ir kiek laiko teks ieškoti darbo. Tokie įgūdžiai per dieną nesuformuojami…

Jei nesate tikri, kur ir kada vėl pradėsite dirbti, reikėtų vengti ir skolintis. Na, o jei paskolų turite, bet sumažėjus pajamoms negalite mokėti įmokų, verta kreiptis į skolintojus. Jei problemos laikinos, dažniausiai lengvai randama išeitis: arba atidedamas paskolos grąžinimas, ir kurį laiką mokamos tik palūkanos, arba ilginamas paskolos terminas, dėl to sumažėja ir mėnesio įmokos.

Verta skaičiuoti

Kartais ieškodami geresnio darbo žmonės ryžtasi keisti ir gyvenamąją vietą. Jei naujo darbo „gerumas” vertinamas pagal darbo užmokesčio dydį, verta suskaičiuoti, kiek realiai padidės pajamos, jei įvertinsime ir padidėjusias išlaidas. Tarkime, Vilniaus apskrityje vidutinis darbo užmokestis 2005 metais buvo 1,5 karto didesnis nei Tauragės apskrityje, tačiau jei lygintume būsto nuomos sąnaudas, skirtumas būtų daug didesnis.

Jei pavyko rasti darbą, kur mokamas didesnis darbo užmokestis, būtų racionalu tos padidėjusios dalies iš karto neišleisti. Sakoma, kad lengviau nedidinti savo išlaidų (ir poreikių), negu juos paskui sumažinti. Dalį padidėjusių pajamų, kad ir kokia nedidelė ji būtų, galima skirti taupyti ar investuoti. Tačiau jei į didesnes pajamas žiūrite kaip į galimybę daugiau skolintis, prieš skolinantis verta įsitikinti tokių didesnių pajamų stabilumu ir iš naujo suskaičiuoti savo kasdienines išlaidas.

Sprendimas keisti darbą (savo noru ar priverstinai) yra finansinis. Jei žmogus tokiam gyvenimo posūkiui yra pasiruošęs, jis tik laimi. Turimos santaupos ir išlaidų planavimo bei kontroliavimo įgūdžiai suteikia daugiau laiko ir galimybių susirasti geresnį darbą, neįklimpti į skolas. Būsimų išlaidų didėjimo įvertinimas, keičiant darbo ar gyvenamąją vietą, leis nustatyti finansinę tokio pasirinkimo naudą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.