„Soclenktynės” dėl Europos lėšų

Pasirengimas, kaip naudosime Europos Sąjungos fondus, buvo patvirtintas jau 2003 metų rugsėjo 11 dieną. Nuoseklios ir skaidrios taisyklės: lėšos ateina per Valstybės iždą, vadovaujanti institucija ir mokėjimo institucija – Finansų ministerija ir jos Finansinės paramos departamentas bei Nacionalinio fondo departamentas – perveda šias valstybės iždo lėšas patvirtintiems paramos gavėjams. Nutarimą parengė finansų ministrė Dalia Grybauskaitė, būtų prižiūrėjusi ir po 2004 metų, gal todėl ją reikėjo iškelti į Briuselį. Jokio įstatymo nepriimta, dalykas paliktas A.M. Brazausko – V. Uspaskicho Vyriausybės rankose. Taip buvo tada, ir teisinė padėtis nepasikeitė iki šiol. Čia svarbus finansų ministrų parinkimas. A. Butkevičius šešėlinio premjero valia pakeistas 2005 metų gegužę. Po metų „Gazprom” nurašys ir V. Uspaskichą.

Atėjo 2006-ieji, būsimi didieji 2007-2013 metų Europos pinigai jau čia pat. Vyriausybė kovo 14 dieną priėmė nutarimą Nr. 252, kuriuo nustatoma, kad ES struktūrinės paramos panaudojimui vadovaus ir sertifikuojančios institucijos (!) funkcijas vykdys Finansų ministerija, o 2004-2013 metų struktūrinės paramos (naudojimo) komitetui vadovaus premjeras. Tuo metu – dar Brazauskas. Finansų ministerijai buvo pavesta per tris mėnesius parengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl ES paramos lėšų administravimo ir kontrolės sistemos.

Taigi reikėtų tik dirbti ir žiūrėti, kur kieno interesai šviečia. Bet finišo tiesiojoje kyla vis didesni apetitai ir azartai. Vyriausybėje atsiranda „Pasirengimo ES 2007-2013 m. struktūrinės paramos programavimo periodui priemonių planas”, pagal kurį šių finansinių veiksmų valdymas pavedamas nebe Finansų ministerijai ir Iždui, bet naujai steigiamai viešajai įstaigai „Veiksmų programų valdymo agentūra”, o ES paramos Lietuvai finansų kontrolę – priežiūrinį administravimą – galutinai vykdys ne Europos Sąjungos lygmens tarptautinė audito kompanija (pagal ES tvarką), bet pačių pasiskirta Struktūrinės paramos audito tarnyba (SPAT) prie savo pačių Finansų ministerijos. Viešosios įstaigos (atrodo, jai lengvai perduodamos Valstybės iždo funkcijos) ir SPAT steigimo pasiūlymai turi būti pristatyti Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui spalio 10 dieną, o sprendimas, kad ir kokie būtų tie pasiūlymai, priimtas iki lapkričio 1 dienos.

Taip nustatyta: pasirengimas pristatyti idėją ir jos pristatymas bei ankstesnio Vyriausybės nutarimo Nr. 252 pakeitimo projektas – viskas tą spalio 10 dieną. Ją įsidėmėkime, veikiau spalio 11-ąją. Nutarimo Nr. 252 pakeitimas – pagal planą – ne vėliau spalio 20 dienos, o naujųjų institucijų steigimas, jų vadovų paskyrimas ir panaudojimo strategijos bei veiksmų programų projektų teikimas Europos Komisijai – lapkričio 11-ąją.

Tačiau spalio mėnesį gimsta ir galvotrūkčiais vykdomi jau „pasitinkamieji planai”, ypač Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM).

Spalio 16 dieną Vyriausybės neeiliniame pirmadienio posėdyje (vis dar neturint ES struktūrinės paramos naudojimo įstatymo) keičiamas kovo 14 dienos nutarimas Nr. 252, būtent jo 3 straipsnis – pritarimas buvusioms, o dabar keičiamoms, ES 2007-2013 metų 36 milijardų eurų struktūrinės paramos perskirstymo proporcijoms. (Kažkada peticijomis reikalauta ir valdžios žadėta skirstyti skaidriai, socialiniams partneriams dalyvaujant). Atrodytų, kiti buvusio nutarimo straipsniai lieka galioti: Finansų ministerija – kaip vadovaujanti ir sertifikuojanti institucija. (Naujo lėšų administravimo ir kontrolės sistemos projekto, nors po kovo praėjo ne trys, o septyni mėnesiai, ši ministerija taip ir neparengė, tik abuojai sužlugdė eurą.) Bet nesulaukus nė to spalio 16 dienos lėšų persidalijimo, jau spalio 11 dieną Vyriausybė paskiria Žemės ūkio ministeriją kompetentingąja institucija tvarkyti Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšas, o Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos avansu skiria atsakingąja institucija, informuosiančia Europos Komisiją apie savo ir ne savo pažeidimus. Įdomu, kad Vyriausybė tuo pačiu nutarimu paveda Žemės ūkio ministerijai iki spalio 15 dienos dar tik patikrinti ir nustatyti, kad jau paskirtoji NMA atitinka akreditavimo kriterijus, akredituoti šią agentūrą ir pranešti apie tai Europos Komisijai.

Žemės ūkio ministerija viską atlieka per vieną naktį – jau spalio 12 dieną Kazimira Danutė Prunskienė savo įsakymu Nr. 3D-395 suteikia NMA metinę akreditaciją administruoti Europos Žemės ūkio garantijų fondo lėšas. Ūmai žvilgterėjo ir kriterijų atitikmenį „nustatė”, juk institucija ir taip spindi, neprasčiau negu žuvininkystė ir Klaipėdos pastatų mainai.

Beje, Vyriausybės spalio 11 dieną posėdžio darbotvarkėje įrašytas „Informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo taisyklių patvirtinimas” berods čia pat pavirto (ar pasipildė) visai kitokiu nenumatytu nutarimu „Dėl valstybės (ir kitų) institucijų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo”. Tuo žygiu Žemės ūkio ministerijai ir buvo suteikti ypatingieji įgaliojimai, galime sakyti, slaptokai, neatkreipus nereikalingo juristų dėmesio.

O spalio 16-ąją įvyko taip pat neskelbtas, nereglamentinis Vyriausybės posėdis, perskirstant būsimąsias Europos lėšas, kuriomis nuo tos pat dienos jau avansu disponuoja, šį bei tą dėlioja NMA prie ŽŪM. Ministrė truputį nekantravo.

Bet svarbiausia, kaip regis, tas 36 milijardų patikėjimas viešajai įstaigai. Dar turėtų tvirtinti Seimas, tai gal jis paprašys Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės kontrolės ar Konstitucinio Teismo skubiai pasižiūrėti, kas čia darosi ir kas ką daro. Pirmiausia ar atitinka ES aktus, kol dar nedriokstelėjo iš Briuselio. Vertėtų nenusižengti ir Lietuvos Konstitucijai. Premjeras, regis, iki spalio 18-osios per tas visas perturbacijas dar neturėjo finansinio patarėjo. Jo patarėju buvo finansų ministras Z. Balčytis, pats turintis dar aukštesnį patarėją. Bet parašai – G. Kirkilo.

Jis ką tik pasižadėjo ryžtingai kovoti su korupcija (tik ne p. Račkio), tikriausiai ir „įpareigoti … Specialiųjų tyrimų tarnybą analizuoti svarbiausių teisės aktų projektus ir kontroliuoti kitų asmenų atliktų teisės aktų projektų antikorupcinį įvertinimą” (parlamentinių partijų susitarimas dėl kovos su korupcija, 2006-10-25). Jei nepavyks – po metų atsistatydinti. Kad tik neatsitiktų anksčiau.

Dar atkreipkime dėmesį, kad tada, kai jau visi aukso siurbimo kuoleliai buvo sukalti, finansų ministras spalio 30 dieną paskelbė apie „geriausių sprendimų” paiešką, kaip tobulinti ES struktūrinės paramos administravimo sistemą. Tai reiškia, kad bus daroma kaip numatyta, tačiau dar ir „tarybinei liaudžiai pritarus”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.