Penktadienio vakarą Lietuvos nacionalinės filharmonijos pilnutėlė žiūrovų salė nuščiuvusi klausėsi kompozitoriaus Miko Vaitkevičiaus sukurtų dainų, o po koncerto maestro žmonos vairuojamas automobilis pakliuvo į avariją, muzikas žuvo iš karto
Naktį iš penktadienio į šeštadienį, apie 1 valandą, sostinėje Naugarduko ir Mindaugo gatvių sankryžoje susidūrus dviem lengviesiems automobiliams žuvo kompozitorius, dirigentas, akordeonininkas ir pedagogas Mikas Vaitkevičius. Per avariją buvo sužalota kompozitoriaus žmona ir drauge važiavęs dainininkas Adolfas Jarulis bei kito automobilio keleivis.
Pirminiais duomenimis, automobilis „VW Golf”, kurį vairavo 68 metų Vaitkevičiaus žmona, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Nissan”. Po susidūrimo „Golf” nuskriejo nuo kelio, trenkėsi į stulpą ir, apsisukęs 180 laipsniu kampu, sustojo už keliolikos metrų tiesiai priešais Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto pastatą.
Laukta šventė
Nors 75-eri Vaitkevičiui sukako rugpjūčio 12-ąją, jubiliejinis koncertas įvyko tik dabar.
Pasak dainininkės, maestro dainų atlikėjos Onutės Valiukevičiūtės, jam šio koncerto labai reikėjo, gerokai iš anksto apie tai prakalbo, tarėsi su atlikėjais. Iš kviestųjų niekas neatsisakė dalyvauti programoje. Salė buvo pilnutėlė – buvo ir jaunų, ir vyresnės kartos žmonių, kurie užaugo su Vaitkevičiaus dainomis, kurie niūniavo ne tik „Švelnus pūkeli, tu žinai…” melodiją.
Per koncertą pats maestro atliko dvi savo kūrybos dainas, o baigiantis vakarui buvo nepaprastai sujaudintas žiūrovų dėmesio, už tai dėkodamas tarė publikai: „Lenkiu prieš jus savo žilą galvą”. Po koncerto Valiukevičiūtė šiek tiek pavakarojo su svečiais ir išvažiavo į namus nė nenujausdama, kad vieną mėgstamiausių kompozitorių mato paskutinį kartą.
Kompozitoriaus kolega Algimantas Raudonikis, dalyvavęs šventiniame koncerte, laiko Vaitkevičių vienu populiariausių lengvosios muzikos žanro kūrėjų. Jo dainos lengvai užkariaudavo klausytojus. Populiarumą liudijo ir šis koncertas, juk varu į salę žiūrovų nesuvarysi, o ji buvo pilnutėlė. Pasak pašnekovo, maestro buvo labai draugiškas, šiltas žmogus, išauginęs gausybę mokinių, parašęs daug puikių dainų, kurias mielai atlieka Valiukevičiūtė, Jarulis, Aleksas Lemanas, Janina Miščiukaitė, Stasys Povilaitis ir kiti. Pastaruoju metu kompozitorius dėstė estradinį muzikavimą Vilniaus muzikos mokykloje „Lyra”.
Pripažinimo sulaukė neiškart
Kompozitorius Rimvydas Žigaitis LŽ kalbėjo, kad Vaitkevičius buvo gamtos apdovanotas melodijų dovana, dėl to jo dainos – šiltos, prasmingos, melodingos. Mielai bendraujantis, neatsisakantis padėti Vaitkevičius buvo labai gyvybingas, darbštus, užtat ši netektis, pasak Žigaičio, ypač skaudi.
Valiukevičiūtė laiko Vaitkevičių savo mokytoju, kuris drauge su Benjaminu Gorbulskiu ją tarsi už rankos vedė per muzikinį gyvenimą. Pasak moters, kompozitorius ne iš karto sulaukė sėkmės, pripažinimo, nes tokio pobūdžio muzika nebuvo vertinama valdžios, kultūros valdininkų laikyta neverta dėmesio. Kita vertus, Vaitkevičius buvo nepaprastai kuklus, santūrus, pats sąmoningai nesiekė šlovės.
Valiukevičiūtei malonu, kad keletą dainų maestro yra sukūręs specialiai jai. Dainininkei ypač įsimintinos „Sodo obelėlė”, „Pienės pūkas”, „Kai vasarą vėjai lydės”, „O ką aš daryčiau” ir kitos. „Dar neskaičiavau, kiek esu atlikusi jo dainų. Dabar teks tai padaryti. Vis atrodydavo – ne laikas”, – jaudinosi Valiukevičiūtė. Jai nepaprastai sunku susitaikyti su šia netektimi.
Turtingas palikimas
Vaitkevičius parašė daugiau kaip 450 įvairių kūrinių: apie 300 dainų solistams, vokaliniams ansambliams ir chorams, per 30 instrumentinės estradinės muzikos kompozicijų, muzikos pučiamųjų orkestrui, akordeonui, daug kūrė vaikams.
Vaitkevičius buvo gimęs 1931 metais Kaune. 1948-1951 metais jis mokėsi groti akordeonu Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje, subūrė ir vadovavo moksleivių estradiniam orkestrui. 1954-1957 metais Lietuvos valstybinėje konservatorijoje studijavo kompoziciją, 1975-1977 metais Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose – orkestrinį dirigavimą.
1959-2001 metais Vaitkevičius buvo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos akordeono mokytojas, 1975-aisiais jis įkūrė Lengvosios muzikos skyrių ir jam vadovavo, išugdė daug akordeonininkų ir estrados dainininkų, buvo „Dainų dainelės” konkursų žiuri narys, 1965 ir 1970 metais – respublikinių dainų švenčių dirigentas.
Vaitkevičius labiausiai žinomas kaip estradinės muzikos kūrėjas. Dar mokydamasis parašė nemažai dainų, pjesių fagotui, smuikui, styginių orkestrui. 1958 metais įkūrus Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestrą kurį laiką grojo jame akordeonu, pradėjo jam rašyti dainas ir estradines pjeses.