Mokytojų atestacijos likimas – miglotas

Jau kelerius metus rengiami nauji mokytojų atestacijos nuostatai artimiausiu metu dienos šviesos gali ir neišvysti. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) projektas nesulaukė profsąjungiečių pritarimo. Be to, atestacijos gali būti iš viso atsisakyta įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) užkliuvo neobjektyvūs ir abstraktūs mokytojo veiklos vertinimo kriterijai ministerijos parengtame atestacijos nuostatų projekte.

Profsąjungiečiai nepatenkinti

Dar labiau nepasitikėti neapibrėžtais kriterijais, anot LŠDPS pirmininko pavaduotojo Audriaus Jurgelevičiaus, verčia abejotina pačių vertintojų kompetencija, mat mokytojai savo kompetencija dažnai lenkia švietimo skyrių ir net ministerijos specialistus.

Be to, projekte, anot profsąjungiečio, siūloma vertinti į mokytojos funkcijas neįeinančią veiklą.

„Visuomeninė veikla į pedagogo pareigas neįeina, už ją atlyginimas nėra mokamas. Tai kaip galima šią veiklą vertinti?” – klausia pašnekovas.

LŠDPS Žemaitijos regiono koordinavimo tarybos pirmininkas Eugenijus Jesinas įsitikinęs, kad atestacija apskritai tik supriešina pedagogus. Anot jo, tarp mokytojų yra „išrinktųjų”, kurie be vargo įgyja aukštą kvalifikaciją. Tuo tarpu tikrai nusipelniusiems, tačiau administracijai neparankiems pedagogams niekaip nepavyksta įrodyti, kad jie verti aukštesnės kvalifikacijos.

Profsąjungietis tvirtina, kad svariausias mokytojo kompetencijos įrodymas – jo darbo rezultatai. Tuo tarpu atestacija pedagogą verčia užsiimti pašaliniais darbais – rašyti ir rinkti popierėlius.

Palankesni pedagogui

ŠMM Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kaminskienė aiškina, kad konkrečiau įvardinti vertinimo kriterijų net neįmanoma, o naujieji atestacijos nuostatai bus palankesni pedagogui.

Projekte numatyta, kad mokytojo metodininko kvalifikaciją galės įgyti ir asmuo, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, o aukštąjį arbą aukštesnįjį išsilavinimą bei pedagogo kvalifikaciją turinčiajam automatiškai bus suteikta mokytojo kvalifikacinė kategorija.

Be to, patvirtinus naujuosius atestacijos nuostatus, nuo 3 iki 2 metų sumažėtų laiko tarpas tarp atestacijų.

Naujuosiuose nuostatuose atsisakoma ir reguliaraus kvalifikacinės kategorijos atitikties nustatymo, kuris dabar vyksta kas 5 metus. Ši procedūra numatoma tik tokiu atveju, jei kiltų abejonių dėl mokytojo kompetencijos.

Projekte taip pat atsisakoma įskaitų, kurios dabar yra privalomos pirmą kartą atestuojamam pedagogui. Vietoj jų mokytojams pakaks išklausyti tam tikrus kursus.

O pati atestacija, anot V. Kaminskienės, priešingai nei dabar, nebebūtų privaloma. Pedagogas pats spręstų, ar jis sieks aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, ar ne.

Likimas neaiškus

Naujuosius mokytojų atestacijos nuostatus ketinta įgyvendinti jau nuo ateinančių kalendorinių metų, tačiau dabar, V. Kaminskienės teigimu, projekto likimas neaiškus.

Paklausta, ar nebuvo svarstoma galimybė iš viso atsisakyti mokytojų atestacijos, specialistė aiškino, jog tokių pasiūlymų sulaukta iš Lietuvos mokyklų vadovų bei Lietuvos savivaldybių švietimo skyrių vedėjų asociacijų. Be to, daugelyje Europos valstybių atestacijos nėra.

Apie tai, anot V. Kaminskienės, susimąstyti verčia ir etatinis mokytojų darbo apmokėjimas, kurį ketinama įgyvendinti nuo 2009 metų sausio 1-os dienos. Jei atestacija ir išliks, jos specifika, pasak specialistės, turės keistis.