Jau ketvirti metai Palangą darkančio kurhauzo griuvėsių bendrasavininkiai pradėjo nebesuprasti, dėl ko jie visą tą laiką ginčijosi ir tampėsi po teismus, bet karo kirvio dar neužkasa.
Atrodytų, tiek verslininkai Jackos, tiek Palangos miesto valdžia turi tą patį kilnų tikslą – pasiekti, kad miestiečiams išliktų šalia kurhauzo esantis skverelis ir jis nebūtų užstatytas jokiais statiniais. Tačiau bėda ta, kad tą tikslą kiekvienas supranta savaip.
Sklypas „susitraukė”
Žinia, verslininkai Gediminas ir Virginija Jackos bei Palangos savivaldybė nesutaria dėl prie kurhauzo priskiriamo žemės sklypo dydžio.
Teismuose Jackos siekia, kad būtų panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriame nurodyta, kad kurhauzo teritorija yra tik 65 arų ploto. Verslininkai įsitikinę, kad kurhauzui turi būti priskirta daugiau nei hektaras žemės.
„Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos šių metų rugpjūčio 31 dieną nustatė, kad kurhauzo teritorija yra 1,O5 hektaro. Tačiau spalio mėnesį teismui buvo pateiktas KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio pasirašytas kurhauzo žemės sklypo planas, kuriame nurodoma, kad jis užima tik 65 arus. Bet juk teritorijos ribos ir sklypo dydis turi sutapti?” – stebėjosi verslininkė Virginija Jackienė.
Padeda apsisaugoti
N. Puteikis neslepia, kad jis yra Palangos savivaldybės pusėje ir esą tik padeda jai apsisaugoti, kad gavę didelį žemės sklypą Jackos laisvame plote nesumanytų ko nors statyti. Apsisaugodama Savivaldybė esą siekia prie fontano suformuoti atskirą sklypelį, o kurhauzui palikti tik 65 arus.
V. Jackienė tikino, kad jos ir vyro siekis nėra gauti kuo daugiau žemės. Atvirkščiai – jiems esą per akis būtų ir tos dalies, kuri susidarytų 65 arus jiems ir Palangos savivaldybei pasidalijus per pusę.
„Kam mums ta žemė, jei už ją reikės mokėti milžiniškus mokesčius valstybei, o joje nieko nebus galima statyti? Vieni nuostoliai. 32 arų mums per akis. Tegul savivaldybė pasiima 70 arų. Tačiau mes neleisime, kad dalis kurhauzui priklausančios teritorijos būtų atsieta nuo kultūros paveldo paminklo ir suformuotas atskiras sklypas”, – sakė V. Jackienė.
Įtaria turint negerų tikslų
Verslininkė svarstė, kad šitaip skaldydama kurhauzui priklausančią teritoriją Palangos savivaldybė turi tikslą – urbanizuoti atskirtą teritorijos dalį ir ją prijungti prie žadamos rekonstruoti vasaros estrados. O jei šalia kurhauzo atsirastų didžiulių naujų statinių, Jackos baiminasi, kad jie užgožtų atstatyto kurhauzo vertę.
„Apie ką kalbama? jei Palangos miesto taryba norėtų skverą urbanizuoti, už tai keletą kartų turėtų balsuoti 21 tarybos narys. Be to, pakeitimus reikėtų suderinti su Aplinkos ministerija ir Kultūros paveldo departamentu. Negi nepakanka saugiklių? O jei Jacka gautų didesnį žemės sklypą, kas gali garantuoti, kad jis jo neparduos, pavyzdžiui, tokiam verslininkui, kuris visiškai nepaiso įstatymų – vykdo savavalius griovimus, plėšo popierius, keikiasi, kai pasakai pastabas… O tokių pavyzdžių turime ne vieną. Beje, su vienu iš kurhauzo bendrasavininkių – Gedimino Jackos sūnumi taip pat neįmanoma susikalbėti. Klaipėdoje I. Kanto gatvėje išsikirto langus, sumokėjo 2 baudas, bet vis tiek projekto nesiruošia derinti. Tai kaip jais pasitikėti?” – teiravosi N. Puteikis.
Reikalavimus dar labiau sustiprins
KPD Klaipėdos teritoriniame padalinyje pradėtas rengti Kurhauzo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Pasak N. Puteikio šis planas reikalingas tam, kad būtų tiksliai nustatyta, ar galima šalia kurhauzo ką nors statyti, kaip jį rekonstruoti.
„Dabar kurhauzui buvo taikomi bendrieji reikalavimai – nieko nestatyti jo teritorijoje. Specialiuoju planu tuos reikalavimus dar labiau sustiprinsime”, – sakė N. Puteikis.