Norėdami susigrąžinti ar persikelti žemę į pajūrį paprasti mirtingieji priversti nukeliauti devynis biurokratinio pragaro ratus, tačiau ponams ir jų artimiesiems tai įvyksta lyg burtų lazdele pamojavus.
„Vakarų ekspresas” išsiaiškino, kad šalia Karklės, keli šimtai metrų nuo jūros, sklypais vienas šalia kito apdalinti dviejų Klaipėdos merų artimieji, bojaraitė, milijonierius, buvusi Seimo nario žmona.
Šiems laimės kūdikiams net draustinis buvo sumažintas, todėl ponai vėliau galės vykdyti statybas bei užsiimti komercine veikla.
Garsios pavardės
2000 metais keliems žmonėms buvo leista perkelti turėtus žemės sklypus į Pajūrio regioniniame parke (PRP) esantį Kalotės botaninį-zoologinį draustinį. Bendras grąžintos žemės plotas – keli hektarai.
Teritorija yra šalia Karklės, greta kelio, nuo jūros nutolusi kelis šimtus metrų.
Žemę iš kito rajono persikėlė Elzė Preikšaitienė, iš kurios po dvejų metų sklypą paveldėjo buvusi Seimo nario Antano Boso žmona Loreta Bosienė. PRP ji turi ne vieną žemės sklypą.
0,8 ha susigrąžino buvusio Klaipėdos miesto mero Silverijaus Šukio žmona Dalia Šukienė. Taip pat – dabartinio uostamiesčio vadovo, kuris meru tapo 2001-aisiais, Rimanto Taraškevičiaus motina Genovaitė Taraškevičienė.
Dar vienas laimingasis – Jonas Garunkštis, kuris susigrąžino du sklypus.
0,8 ha sklypą paveldėjimo teise 2003 metais jis perdavė Salomėjai R. „Vakarų ekspreso” žiniomis, ši moteris esą artimai bendravo su buvusiu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sekretoriumi Algimantu Saveika.
Dėl šio buvusio valstybės tarnautojo veiksmų Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo pradėjusi tyrimą ir aiškinosi, ar teisėtai A. Saveika pasirašė per 1 tūkst. įsakymų anuometinio Klaipėdos apskrities viršininko Laisvūno Kavaliausko vardu ir kelis šimtus dokumentų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėse, Klaipėdos rajone.
Kitą sklypą iš J. Garunkščio 2000-aisiais nusipirko Jūratė Diržauskienė, kuri dirba Klaipėdos apskrities ligoninėje ir priklauso Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus tarybai.
Taip pat žemę atgavo ir buvęs „Klaipėdos” viešbučio generalinis direktorius Kazys Sakalauskas, prieš Klaipėdos miesto tarybos rinkimus 2000-aisiais turto ir pajamų deklaracijoje nurodęs per 2 mln. 332 tūkst litų turto. Po metų žemę jis pardavė.
K. Sakalauskas kartu su L. Bosiene 2000-aisiais bendrame sąraše dalyvavo savivaldos rinkimuose.
Visi žemės paveldėtojai sklypus atgavo vienas šalia kito ir beveik vienu metu.
Sumažino draustinį
Naujiesiems žemvaldžiams buvo grąžinta žemės ūkio paskirties žemė su miško naudmenimis, išskyrus D. Šukienės sklypą, kuriame yra miško ūkio paskirties žemė. Tuo metu, kai minėti asmenys sklypus atgavo, jokios statybos nebuvo galimos, nes sklypai buvo draustinio teritorijoje. Bet neilgam.
Tik pradėjus rengti PRP planavimo schemą – pagrindinį teisinį ir funkcinį dokumentą – visus šviežiai grąžintus sklypus apimanti teritorija mįslingomis aplinkybėmis buvo išbraukta iš draustinio. Ten atsirado rekreacinės teritorijos funkcinė zona, todėl taip geidžiamam leidimui vykdyti statybas buvo uždegta žalia šviesa.
Apie tai, kodėl prireikė mažinti draustinio teritoriją ir dėl žemvaldžių pakeisti funkcinę jos paskirtį galėtų papasakoti po vadinamojo žemės grobstymo skandalo atsistatydinęs PRP vadovas Arvydas Urbis.
„Sumažinta buvo, nes patikslintos ribos, vadovautasi dar 1989 metais pradėtų formuoti žemės sklypų dokumentais. Be to, atsižvelgta ir į gamtines vertybes. Aš nesiaiškinau, kas toje teritorijoje buvo atgavę žemės sklypus, tačiau draustinio ribos pakeistos tikrai ne dėl kokių nors asmenų”, – savo versiją „Vakarų ekspresui” išdėstė A. Urbis.
Tačiau įtarimų kelia tai, kad gamtinių vertybių minėtoje teritorijoje visgi esama – keli metrai nuo grąžintų žemės sklypų peri visoje Europoje saugomas ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas jūrinis erelis. Pati teritorija – senas miškas su šlapiomis pievomis, vieta, kurioje niekada nebuvo numatyta jokia infrastruktūra, nėra net keliukų.
Gali ir atimti
2000-ųjų žemės grąžinimo istorijas pradėjusiai negrinėti dabartinei PRP vadovybei kilo įtarimų, ar žemė buvusio draustinio teritorijoje buvo sugrąžinta teisėtai.
„Iki grąžinimo tie sklypai priklausė Kretingos rajono miškų urėdijai. Pagal Miškų įstatymą, arčiau nei 7 kilometrai nuo jūros kranto esantys miškai apskritai negali būti grąžinami. Pagal įstatymus, negalima grąžinti ir valstybinio arba apsauginio miško statusą turinčios teritorijos. Valstybinius miškus nustato ir schemas tvirtina Vyriausybė. Tačiau pagal pateiktus dokumentus, sklypai šalia Karklės nepatenka į valstybinių miškų statusą turinčią teritoriją”, – „Vakarų ekspresui” sakė PRP vadovas Darius Nicius.
Kita vertus, 2000-aisiais grąžinti sklypai pateko į draustinį, o jame esantys miškai priskiriami apsauginiams arba specialiosios paskirties miškams.
„Todėl mums kyla klausimas – ar tuomet, kai sklypai buvo grąžinti, vietovė buvo priskiriama apsauginiam miškui? Mes kreipėmės į Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir paprašėme ištirti, ar žemės sklypai grąžinti teisėtai, tačiau mums atsakė, esą tyrimui neužtenka duomenų. Klaipėdos apskrities viršininko administracija parašė, kad sklypai grąžinti teisėtai. Visgi mes kreipėmės dar ir į Valstybinę miškotvarkos tarnybą, kuri ir išsiaiškins, koks buvo miško statusas 2000-aisiais”, – teigė D. Nicius.
Jam kelia įtarimų ir tai, kad itin vertingoje vietoje vienas šalia kito tais pačiais metais sklypus susigrąžino įtakingi bei pasiturintys žmonės ar jų artimieji. Jei paaiškėtų, kad žemė grąžinta neteisėtai, sklypai būtų atimti.
Padovanojo sklypą
Gana paini ir mįslinga R. Taraškevičiaus motinos sklypo istorija.
Mero mama gavo teisę persikelti sklypą į Karklę iš Raseinių rajono, Šeštokynės kaimo. Pajūryje ji gavo 1,1 ha sklypą, kuriame augo 0,34 ha miško, nors Raseinių rajone turėtoje žemėje jokio miško apskritai nebuvo.
Pagal 2000-aisiais galiojusius įstatymus, žemę persikelti į Klaipėdos rajoną galėjo tik asmuo, kuris yra registruotas Klaipėdos rajone. Mero mama gyvena Klaipėdos mieste, Liepų gatvėje. Žemės grąžinimo klausimus sprendė skandalingai pagarsėjęs, STT akiratyje buvęs ir iš pareigų pašalintas buvęs Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos departamento direktorius Stanislovas Tamolis.
Pagal dokumentus, G. Taraškevičienė teisę į persikeltą sklypą perleido Klaipėdos rajone gyvenančiam Aidui Dromantui, kurio tėvas Jonas Dromantas šiuo metu dirba Klaipėdos rajono taryboje. A. Dromantas yra bendrovės, užsiimančios pastatų iš metalinių konstrukcijų, surenkamųjų gyvenamųjų namų statyba, vadovas. Jo tėvas – taip pat statybininkas, vadovaujantis bendrovei, besiverčiančiai polimerinio bitumo stogo dangos gamyba.
Žinia, statybininkas yra ir Klaipėdos meras R. Taraškevičius, kuris turi statybų verslu užsiimančios UAB „Klaipėdos monolitas” akcijų.
„Vakarų ekspresui” susisiekus su J. Dromantu ir paklausus, ar jo vadovaujama bendrovė bendradarbiauja su „Klaipėdos monolitu”, šis atsakė teigiamai.
„Taip, mes pažįstami. Ir su meru pažįstami. Na, anksčiau artimiau bendravome, buvome draugai, pažįstu Rimą asmeniškai. Dar mano tėvas Pranas ir Taraškevičiai yra lyg ir giminės, seni jaunystės draugai”, – sakė J. Dromantas. Mūsų dienraščiui pasiteiravus, už kokius nuopelnus R. Taraškevičiaus mama padovanojo sklypą Karklėje sūnui, politikas suirzo.
„Nežinau net, kur tas sklypas. O kodėl jums įdomu, kas jums iš to? Na, taip, su meru kažkada dirbome Gargžduose. Nežinau, kodėl perleido sklypą. Kvaili jūsų klausimai. Jūs mero mamos ir paklauskite”, – pokalbį nukirto J. Dromantas.
Iškirto mišką
Pats R. Taraškevičius „Vakarų ekspresui” paaiškino, esą nei jam, nei jo mamai sklypo šalia jūros nereikėjo, dėl to ir perleido A. Dromantui.
„Čia jų susitarimas. Neieškokite skandalo, to, ko nėra. Man to sklypo tiesiog nereikėjo, aš pabėgau iš pajūrio. Mama mano negyveno Klaipėdos rajone, o A. Dromantas – gyvena, dėl to ir perleido teisę persikelti sklypą. Ar buvo galima tai padaryti – nežinau. Nežinau ir to, ar A. Dromantas kaip nors atsilygino mano mamai”, – sakė meras.
Iš pradžių su „Vakarų ekspresu” nekalbus buvo ir A. Dromantas.
„O kas jums darbo, kodėl man padovanojo? Kodėl turėčiau aiškinti? Tai senos istorijos, aš nesidomėjau, kokios. Na, perleido, tai perleido. Pasidžiaugiau, padėkojau, ir tiek. Čia net ne mano kartos, senos sąskaitos tarp mūsų ir Taraškevičių giminės. Net ne mano tėvo. Nežinau, kokios sąskaitos”, – mįslėmis kalbėjo A. Dromantas.
Paslaptingos ne tik A. Dromanto sklypo dovanojimo, bet ir veiksmų pačiame sklype istorijos.
Šiais metais A. Dromanto sklype nelegaliai buvo iškirsta apie 40 kubinių metrų miško. PRP atstovai žemės savininkui surašė Administracinės teisės pažeidimo protokolą ir skyrė 3 tūkst. litų baudą.
A. Dromantas pinigus mokėti atsisakė, todėl gamtosaugininkams teko kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą. Savo ruožtu sklypo savininkas kreipėsi į Klaipėdos rajono policiją aiškindamas, esą medžiai buvo iškirsti jam nežinant.
Leidimai statyboms
Oficialiai nekilnojamojo turto registro duomenų banke visų minėtų sklypų vertės – juokingos. Pavyzdžiui, A. Dromanto sklypas tekainuoja per 3 tūkst. litų. Tokia pati ir kitų sklypų vertė.
Taip yra dėl to, kad sklypai traktuojami kaip žemės ūkio paskirties, tad pajamas galima gauti tik iš žemės ūkio veiklos. Tačiau kadangi dėl neaiškių priežasčių buvo pakeistos Kalotės botaninio-zoologinio draustinio ribos, minėtuose sklypuose galima keisti žemės paskirtį.
Tai jau ir daro visi žemės valdytojai. J. Diržauskienei pagal šių metų kovo mėnesio duomenis pradedamas rengti detalusis planas. Planavimo tikslas – žemės sklypo ribų keitimas pagal situaciją, sklypo paskirties keitimas į rekreacinę paskirtį numatant galimą rekreacinės paskirties pastatų statybą ir infrastruktūros įrengimą.
Įgyvendinus šiuos planus, sklypo vertė nuo kelių tūkstančių išaugs šimteriopai ir gali siekti kelis šimtus tūkstančių litų.
„Vakarų ekspresui” J. Diržauskienė sakė dar nežinanti, ką veiks savo sklype, o A. Dromantas aiškino esą apskritai nežinojęs, kad galima bus vykdyti statybas. Lygiai toks pats ir tą pačią dieną leidimas Klaipėdos rajono savivaldybėje išduotas ir Salomėjai R.