Implantą turėjo ir Napoleonas

Amerikietis chirurgas Rodžeris Leiras iš Vakarų Karolinos yra tvirtai įsitikinęs, kad jam su kolegomis pavyko rasti nenuginčijamų įrodymų apie ateivių grobiamus žmones, nes jiems patiems ne kartą teko iš buvusių belaisvių kūnų per operacijas išiminėti įvairius mikroimplantus. Jie buvo kruopščiai ištirti laboratorijose.

Domėjosi nuo vaikystės

Rodžeris Leiras paslaptingais, susijusiais su ufonautika reiškiniais domėjosi nuo vaikystės. Jis prisimena: kai jam buvo septyneri metai, kartą tėvas parnešė laikraštį „San Francisko Ekzaminer”, kuriame buvo rašoma, kad JAV karinės oro pajėgos pagavo „skraidančią lėkštę”. „Aš sakiau, kad mes ne vieni visatoje!”- įsiminė berniukas tėvo žodžius.

Tačiau po kurio laiko šį faktą karinė vadovybė mėgino paneigti: girdi, tai buvusi ne „skraidanti lėkštė”, o meteorologų balionas! Rodžeris girdėjo, kaip tėvas motinai sakė: jie mus laiko idiotais, jei mano įtikinsią, kad mūsų lakūnai net pagavę neatskiria baliono nuo skraidančios lėkštės!

Pirmoji operacija

1991 metais Rodžeris Leiras, jau tapęs chirurgu, pirmą kartą dalyvavo tarptautinėje ufologų konferencijoje Kalifornijoje, kur susipažino su šios srities profesionalais. Vėliau tokiose konferencijose jam teko dalyvauti dažnai.

„Vienos tokios konferencijos metu man parodė žmogaus kojos nuotraukas, kurios mane labai sudomino. Jose nykščio srityje aiškiai buvo matyti kažkokie svetimkūniai.”

Rodžeriui pavyko surasti tų nuotraukų savininką. Tada pirmą kartą iš žmogaus kūno jis išoperavo implantus.

Jų buvo net septyni vienetai. Trys iš jų turėjo skrituliukų, panašių į automobilio guolius, pavidalą. Visi implantai buvo pritvirtinti po oda. Jų išėmimo vietose liko dėmės, kurių dermatologai nepajėgė identifikuoti.

Keturi implantai buvo padengti kažkokia tamsiai pilka biologine blizgančia membrana. Vienas centimetro dydžio implantantas buvo T raidės pavidalo, kitas – trikampio formos.

Skleidžia magnetinius impulsus

Kitą kartą panaši operacija pateikė netikėtą rezultatą: specialūs prietaisai parodė implanto magnetinius impulsus! Bet, kai jis buvo išimtas iš žmogaus kūno, impulsai dingo…

Inžinierius Bobas Bekvitas iš Kalifornijos Rodžeriui Leirui padarė specialų prietaisą, kuris net patį silpniausią spinduliavimą rodė kompiuterio ekrane.

Kartą ekrane pasirodė pulsuojantys signalai! Inžinierius Bekvitas paaiškino, kad implantas veikia kaip imtuvas ir kaip siųstuvas. Tačiau, išėmus tą paslaptingą daikčiuką iš žmogaus kūno, jis nustojo veikti.

Amerikos tyrinėtojų nuomone, maždaug 6 proc. buvusių pagrobtų žmonių turi implantų. Taip pat nustatyta, kad tie implantai gali padėti vystytis kai kurioms ligoms, taip pat keisti žmogaus psichiką.

Implanto buvimas nustatomas magnetometru. Jau ištirta, kad šie svetimkūniai veikia nervus, per kuriuos nustatomas ryšys su centrine nervų sistema.

Kaip aiškino specialistai, ypač tvirtas implantų apvalkalas, pagamintas iš žmogaus fermentų, taip pat iš keratino, esančio plaukuose, naguose, odoje. Nuėmus implanto apvalkalą, buvo ištirta, kad jo branduolį sudaro medžiaga, panaši į kai kurių meteoritų sudėtį.

Koks ufonautų tikslas?

Suprantama, kad, turėdami daugybę tokių faktų (juk juos rinko ir teberenka ne vien amerikietis Rodžeris Leiras), mokslininkai gali daryti išvadą, jog žmonių grobimas ir jų grąžinimas su įterptais į kūnus implantais jau seniai pasitvirtino kaip realybė.Tik bemoksliui jis gali atrodyti pasaka. Bet štai – kokiu tikslu NSO tai daro, kol kas įtikinamai neatsakė niekas, nors hipotezių esama įvairių. Aišku tik viena, kad mėginama įsikišti į mūsų planetos gyventojų gyvenimą. Gal tai irgi susieta su tyrinėjimais, pastangomis „patobulinti” patį žmogų? O gal siekiama panaudoti jį saviems tikslams?

Kai kurie informatikos ir biofizikos specialistai sako, kad reikia kreipti dėmesį į pačius implantus. Jie spėja, kad po tų implantų apvalkalu esančiame branduolyje slypi informacinės galimybės, kol kas neprieinamos mūsų tyrimų metodikoms. O štai rusų mokslininkai N.Ažaža ir V. Zbielšenskis savo išleistoje knygoje „NSO fenomenas.Ufologijos argumentai” mėgina spėlioti, kad tos aukštesnės būtybės, savo implantais, kurių dabar įvairių šalių chirurgai kasdien jau pašalina šimtus, į žmonių kūnus implantuoja… patys save!

Ar ryškėja žmogaus tobulėjimas?

„Mano nuomone, – sako Rodžeris Leiras,- čia yra genetinės manipuliacijos, siekiant pagerinti žmonių kokybę.”

Norėdamas tvirčiau pagrįsti tokią savo nuomonę, Leiras kreipėsi į vaikų evoliucijos tyrėjus.

„Per paskutinį pusšimtį metų gimę vaikai pagal daugelį rodiklių skiriasi nuo gimusių anksčiau”, – sako Rodžeris Leiras.

Pasak pediatrų, vaikų, gimusių 1947-1987 metais, vystymasis vyko net 16-18 proc. sparčiau. Pavyzdžiui, 1947-aisiais metais ir anksčiau gimę kūdikiai pradėdavo sėdėti šešių mėnesių, o nuo 1987-ųjų jie pradėjo sėdėti jau penkių mėnesių. Nors tas skirtumas nėra didelis, tačiau jau pati tendencija verčia susimąstyti.

Ir būtų klaidinga tokius faktus aiškinti kaip natūralios evoliucijos rezultatą, nes 50 metų evoliucijos skalėje – per menkas laiko tarpas, kad padarytų kokių genetinių pokyčių.

Neįtikina ir teiginiai, kad tai vyksta dėl blogėjančių atmosferos bei aplinkos sąlygų ir gyvų organizmų pastangų išlikti. Tiesa, vykstanti atmosferos degradacija atveria kelią stipresniam kosminiam spinduliavimui į mūsų planetą, kuris veikia ir visų gyvų organizmų genetinį aparatą. Bet jei jis stipriai veiktų, būtų pastebima chaotiška mutacija. O jos kol kas nepastebima. Tad ir aiškinti žymiai spartesnio vaikų vystymosi rodiklius atmosferos pokyčiais – netikslu.

O šiandien jau plačiai kalbama ir įvairių šalių spaudoje rašoma apie „indigo vaikus”, kurie taip vadinami todėl, kad savo auroje turi naujai atsiradusią tamsiai mėlyną spalvą ir iš prigimties nepaaiškinamų aiškiaregystės gabumų.

Kol mokslininkai spėlioja, ar iš tikrųjų kažkas veikia žmogaus genetinį aparatą, tą liudijančių reiškinių sparčiai daugėja.

Ar tai genų inžinerijos rezultatas?

Implantų nešiotojai tampa savotiškais kibernetiniais organizmais. Ir kas žino, gal jie vykdo ne mūsų planetos gyventojų sumanytą programą?

Jau prieš kelerius metus Amerikos mokslininkas (Kalifornijos universiteto filosofijos m.dr.) V. Lefevras paskelbė sensacingą naujieną: Napoleono Bonaparto kaukolėje buvo rastas 12 milimetrų implantas (apie tai buvo rašyta įvairių šalių spaudoje).

Kaip paaiškėjo, jaunystėje uždaro būdo Napoleonas rašė dienoraštį. Ir nutrūko jo rašymas, pasibaigęs švariu puslapiu, kuriame buvo vienintelis įrašas: „Šv. Elena. Maža salelė. 1815.”

Kas jaunystėje šiam žmogui diktavo tokią žinią, – nurodė jo mirties vietą ir net datą?

Vėliau imperatorius Napoleonas yra prisipažinęs: „Aš jaučiu, kaip kažkokia jėga stumia mane prie tikslo, kurio aš ir pats nežinau. Kai tik aš jį pasieksiu ir tapsiu nenaudingas, užteks ir dulkelės, kad būčiau sunaikintas”.

Apie šios asmenybės neįtikėtinas ypatybes istorijoje išliko daug nepaaiškinamų faktų. Štai vienas jų.

Žūtbūtinėse kautynėse prie Arseno prieš prancūzų karių koloną nukrito patrankos sviedinys. Išsigandę kariai puolė atgal. O kartu jojęs imperatorius spustelėjo pentinais žirgą ir sustabdė jį tiesiai ties sviediniu. Pasigirdo sprogimas, ir žirgas griuvo išdraskytu pilvu. Po kelių sekundžių, išsisklaidžius dūmams ir dulkėms, pasirodė … Napoleonas! Gyvas ir sveikas! Sėdęs ant kito žirgo, jis su kolona traukė toliau.

Istorikai sako, kad Napoleonas neturėjo baimės jausmo.

Klasikiniame savo traktate istorikas J.Tarlė rašė, kad Šv.Elenos saloje stovėję anglų įgulos karininkai ir kareiviai ten ištremtam mirtinam priešui Napoleonui jautė nepaaiškinamą didelę pagarbą ir ją nesigėdino reikšti: dovanodavo jam gėlių puokštes, neslėpdami savo simpatijų.

Napoleonas Bonapartas niekada nuo nieko nesigydė… Net tada, kai Tulono apgulties metu nuo kanonieriaus apsikrėtė džiova! Ir vėliau, tapęs vyriausiuoju konsulu, paskui – imperatoriumi, jis dirbdavo po 18 valandų per parą, stebindamas aplinkinius savo gyvybingumu. Pats jis sakydavo niekada nejaučiąs nuovargio.

Kas šiandien pasakys, ar tai nebuvo žmonijai dar nepažįstamos genų inžinerijos rezultatas?

Pasaulis, kuriame mes gyvename, yra kur kas rafinuotesnis ir gilesnis, nei mes manome. Visų jo paslapčių tikriausiai žmogui niekada nebus lemta žinoti.