Kauno 1-osios specialiosios mokyklos auklėtiniai mokslo žiniomis neblizga, bet žavi kūrybiškumu ir išmone
Vaikai, kasdien besirenkantys į klases Kauno 1-ojoje specialiojoje mokykloje, šiek tiek skiriasi nuo savo bendraamžių – mokytis matematikos ar rašybos taisyklių jiems sunkiau nei kitiems, o iš pamokų į namus jie gali išeiti tik lydimi tėvų ar mokytojų. Bet šie moksleiviai, kurių vyriausieji – dvidešimtmečiai, yra pakankamai kūrybingi, padedami savo pedagogų, jie gyvena visavertį gyvenimą.
Vaikai kūrė svajonių pilį
Mokyklos svetainė – tikra parodų salė, kurioje puikuojasi daugybė originalių moksleivių darbų: drožinių iš medžio, mezginių, siuvinių, paveikslų. Paroda, kurios eksponatai nuolat keičiami, geriausiai atspindi, ką vaikai veikia laisvalaikiu. Jie siuvinėja, tapo, kuria dirbinius iš keramikos, tekstilės, net siuva tautinius drabužius ir audžia juostas. „Man labiausiai patinka megzti, to manęs išmokė auklėtoja Nijolė Šykštienė”, – į svetainę užsukusi kartu su bendraklasiais sako šeštokė Živilė. Rodydama dailią pačios nusimegztą rankinę ir šaliką mergaitė prisipažįsta: jai malonu, kad jos darbeliai patinka draugams, o mokytoja ją giria už darbštumą. Inga rodė dailiai pasiūtas servetėles, o Mantas gyrėsi, kad jam smagiausia siuvinėti paveikslėlius ir visokius gražius daiktus drožti iš medžio.
Darbų mokytoja N.Šykštienė teigia, kad tereikia mokėti sužadinti vaikų išmonę: tada kiekvieno kūrybos pasaulis atsiskleidžia itin jautriai. Intelekto sutrikimų turintys vaikai, pasak mokytojos, nestokoja gebėjimų, juos atskleidžia dalyvaudami įvairiuose būreliuose, meno kolektyvuose. Gražūs vaikų darbeliai puošia ir mokyklos koridorius, o pirmojo aukšto fojė vaikai svečiams būtinai parodo iš keraminių plytelių sukurtą savo svajonių pilį.
Keramikos ir floristikos gudrybių vaikus mokanti mokytoja Viktorija Valatkienė visada apsupta savo globotinių. Pedagogės padedami vaikai iš keramikos ir lino sukūrė gražų paveikslą – „Lietuva”, kuris puošia koridoriaus sieną. „Kai atsibosta lipdyti, kurti paveikslėlius, tada dainuoju. Ypač man smagu koncertuoti mokyklos salėje, kai pasijuntame tikri artistai”, – sako dešimtokas Gintaras. Septintokei Milgitai sėdėti prie knygų nelabai patinka, bet užtat ji gerai jaučiasi šokių, aerobikos repeticijose.
Pamokos Lėlių teatre
Direktorė Salomėja Ratkevičienė, mokyklai vadovaujanti jau 17 metų, sako, kad 75-metį mininti ši vaikų ugdymo įstaiga miestui labai reikalinga. 162 vaikai, kuriems bendrojo lavinimo mokyklose mokytis per sunku, čia lavinami, mokomi ne tik elementarių žinių, bet ir adaptuotis visuomenėje. 62 mokiniai ugdomi pagal specialiojo, 100 – pagal pagrindinio specialiojo ugdymo programą. „Šiuolaikinėje mokykloje turi būti ugdomas ne tik mokinio intelektas, bet ir jausmai, vaizduotė, vertybės bei nuostatos, – įsitikinusi direktorė. – Intelektualinė ir emocinė sferos yra vienodai svarbios ir specialiojo, ir bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams”.
Mokykloje nestinga ne tik meninių, bet ir sporto būrelių, kūrybingi mokytojai stengiasi vaikams atstoti namus ir kiek galėdami ugdo jų gebėjimus. Pernai mokykla išleido 38 dvyliktokus, kurie buvo gerokai vyresni nei eilinių mokyklų abiturientai. Jauniausiems mokyklos auklėtiniams – šešeri, o vyriausiems – dvidešimt vieni metai. Logopedės metodininkės V.Šukštienės iniciatyva įsigijus naujas kompiuterines programas mokiniai noriai lanko logopedines pratybas. Tapo tradicija intensyvios logopedijos pratybas užbaigti netradicinėmis pamokomis Lėlių teatre ar klube „Los Patrankos”.
Smagu pasijusti artistais
Vaikai mėgsta pamokas, kurias biologijos mokytoja Audronė Vekterienė veda Zoologijos sode. Šių keliaujančių pamokų metų mokiniai mielai bendrauja su sodo darbuotojais, globoja gyvūnus. „Mokomės mylėti gamtą, geriau pažinti gyvūniją. Tai daug įdomiau, nei sėdėti klasėje”, – apie išvykas į Zoologijos sodą mintimis dalijasi devintokas Saulius.
Aštuntokė Aušra daugiausia gerų emocijų patiria lankydama teatro studiją „Vaivorykštė”. Vaikų parengta programa „Iš širdies į širdį”, muzikinė kompozicija „Motiejukas ir jo draugelių išdaigos”, spektakliai „Meilė ateina tyliai” bei „Ramunės ir vieversio giesmė” neblogai buvo įvertinti tarptautinėse teatrų apžiūrose. „Man ypač patinka dalyvauti talentų šou, tada pasijuntu tikra artiste” – linksmas kūrybos akimirkas prisiminė devintokė Asta.
Pedagogės Gražinos Ganusauskienės į etnografinį ansamblį suburtiems dainorėliams bendraamžiai ploja bene dažniausiai. Repeticijos ir koncertai skatina mokinių saviraišką, suteikia džiaugsmo ir žadina vaizduotę. Tėvai, apsilankę savo vaikų koncertuose, irgi džiaugiasi jų išmone.