Odontologinei pagalbai visi valstybės skiriami pinigai nukeliauja į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, kur dantis gydosi tik maža dalis gyventojų
Ir medikai, ir pacientai įsitikinę, kad pinigai iš ligonių kasų turi „eiti” paskui pacientą – į tą įstaigą, kurioje jie nutarė gydytis. Tačiau odontologijai skiriami pinigai keliauja tik į poliklinikas ir šeimos centrus, kurie sudarę sutartis dėl odontologijos paslaugų teikimo su teritorine ligonių kasa. Šiose gydymo įstaigose pacientai gali gydytis nemokamai (susimokėti tenka tik suaugusiems už plombines medžiagas). Bet jei odontologas, pas kurį nori gydytis, dirba odontologijos klinikoje ar kabinete, neturinčiame tokios sutarties su ligonių kasa, už visas odontologijos paslaugas pacientui teks susimokėti iš savo kišenės.
Nesudaro sutarčių
Lietuvos odontologų rūmai, vienijantys daugiau kaip 5 tūkstančius narių, jau seniai reikalauja, kad būtų panaikinti juos diskriminuojantys nutarimai. Jie siekia, kad būtų pakoreguoti teisės aktai ir už odontologų paslaugas būtų mokama ne tik poliklinikoms ir šeimos centrams, bet visoms gydymo įstaigoms, kurias pasirinks pacientai.
Odontologų nuomone, pacientai turi turėti teisę laisvai pasirinkti odontologą. Tam pritaria ir patys pacientai.
„Neaišku, kam šovė į galvą iš žmonių atimti teisę pasirinkti gydytoją odontologą, – Kaune vykusiame Odontologų rūmų posėdyje piktinosi Odontologų rūmų vadovė Anastazija Tutkuvienė. – Teritorinės ligonių kasos nesudaro sutarčių su privačiais odontologijos kabinetais. Visi pinigai keliauja į poliklinikas ir šeimos centrus”.
Valstybė odontologijos paslaugoms kiekvienam apsidraudusiam suaugusiam gyventojui per metus skiria 25 litus, vaikams iki 18 metų – 30 litų. Tai juokingai mažos sumos, tačiau net ir jomis dauguma mokesčius mokančių gyventojų negali pasinaudoti.
„Daug metų lankausi pas šeimos gydytoją poliklinikoje, tačiau dantis gydausi privačioje odontologijos klinikoje. Čia ir už gydymą, ir už medžiagas reikia mokėti. Nelabai suprantu, kodėl tie pinigai, kuriuos valstybė skiria gyventojams odontologinei pagalbai, negali būti pervesti į tą gydymo įstaigą, kurią aš pasirinksiu. Dabar taip išeina, kad aš negaliu pasinaudoti man skiriamais pinigais, o už juos dantis gydosi kažkas kitas”, – sakė vadybininkė Orinta Kavaliauskaitė.
Teisinamasi didelėmis išlaidomis
Per metus valstybė odontologinei pagalbai skiria 7 milijonus litų.
„Tik 25 procentai gyventojų dantis gydosi valdiškose poliklinikose ar su ligonių kasomis sutartis turinčiuose šeimos centruose. 75 procentai gyventojų gydosi privačiuose odontologijos kabinetuose ar klinikose. Todėl manau, kad 25 procentai sumos iš tų 7 milijonų litų turėtų nukeliauti į valdiškas gydymo įstaigas ir šeimos centrus, o 75 procentai – į privačius odontologijos kabinetus. Tačiau valdiškose įstaigose „nusėda” visi pinigai”, – teigia A.Tutkuvienė.
Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Regimantas Andriūnas odontologams siūlo pagalvoti, ar apsimokės administravimo išlaidos dėl tos nedidelės sumos (25 ar 30 litų per metus). Pasak R.Andriūno, tokiu atveju kiekvienas odontologas turi turėti prisijungimą prie duomenų bazės ir teikti informaciją už kiekvieną paciento apsilankymą.
Valdininkai tvirtina, kad didelę ligonių kasų darbo dalį sudaro pacientų prisirašymo prie šeimos klinikų, poliklinikų administravimas. Jei reikėtų turėti ryšį su visais privačiais odontologijos kabinetais, sudaryti su jais sutartis, kad funkcionuotų dar vienas ligonių prisirašymas, tai reikėtų didinti ligonių kasų administracinį personalą. Jų nuomone, tai daryti iš sveikatos priežiūrai skirtų lėšų yra neracionalu ir nebrangu.
Šalyje daug bedančių
Teisinė bazė, reglamentuojanti odontologiją, – skurdi ir netobula. Seimo Sveikatos reikalų komitetas yra įpareigojęs Sveikatos apsaugos ministeriją parengti odontologijos viziją, kuri apimtų kompleksinį šios srities reguliavimą, atspindėtų gyventojų poreikius bei realias valstybės galimybes juos patenkinti.
Kauno apskrities viršininko administracijos vyriausiasis gydytojas odontologas Henrikas Čeida mano, kad odontologinių paslaugų prieinamumas nėra geras, o ypač odontologinė pagalba sunkiai pasiekiama kaimo gyventojams.
„Žmonės, kurie turi nedideles pajamas, pas odontologus apskritai nesilanko. Mūsų šalyje daug bedančių. Reikia daug bendrų pastangų ir darbo, kad situacija keistųsi”, – teigia H.Čeida.
Ne visada pacientai būna patenkinti odontologų darbu. Odontologų rūmai pernai gavo 37 pacientų skundus, šiemet – jau 33.