Slaugytojų rankose – mūsų sveikata

Slaugos darbuotojų ateityje dar labiau trūks, jei nebus peržiūrėtos normos, padidinti atlyginimai, suteikta didesnė kompetencija ir atsakomybė

Slaugytojai ne tik slaugo ligonius, atlieka tam tikras gydymo procedūras, bet ir siūlo paslaugas sveikiems žmonėms. Slaugytojų prestižas Lietuvoje didėja, slauga vystosi pažangia linkme, tačiau slaugytojų netenkina darbo apmokėjimo kriterijai. Jų nuomone, turi būti atsižvelgiama į išsimokslinimą, atsakomybę, sukauptą profesinę patirtį, atliekamo darbo intensyvumą, sudėtingumą. Mažas darbo užmokestis ir dideli darbo krūviai skatina slaugytojas darbo ieškoti kitose šalyse.

Didelis krūvis – rizika paciento sveikatai

Nemažai slaugytojų pastaraisiais metais išvyko dirbti į kitas šalis. Jų netenkino maži atlyginimai už atsakingą ir sunkų darbą. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 25 tūkstančiai slaugytojų. Jų darbo užmokestis svyruoja nuo 600 iki 1400 litų. Slaugos darbuotojų mūsų šalyje trūksta, jie priversti dirbti dideliais darbo krūviais, o tai neigiamai gali atsiliepti pacientų sveikatai.

Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas teigia, kad slaugytojų skaičius, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų, Lietuvoje yra kelis kartus mažesnis nei kitose šalyse – Suomijoje, Airijoje. Specialistų prognozės nėra džiuginančios.

„Lietuvoje trūksta slaugytojų. Prognozuojant ateitį ir žvelgiant į 5 metų perspektyvą, galima teigti, kad šis trūkumas dar didės. Kreiptasi į Vyriausybės institucijas, kad reikia daugiau rengti slaugytojų, deramai atlyginti už sunkų, pasiaukojamą darbą“, – teigė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) generalinis direktorius profesorius Juozas Pundzius Kauno medicinos universiteto (KMU) Slaugos fakulteto ir Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos surengtoje konferencijoje, skirtoje slaugos politikos įgyvendinimo aktualijoms.

Lietuvos slaugytojai, pasak J.Pundziaus, yra ypač aukštos kvalifikacijos, gerai parengti. „Lietuva gali sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kur slaugytojams teikiama daug daugiau teisių, pasitikima jų kompetencija diagnostikos, gydymo kai kuriuose procesuose, sprendžiant ir atliekant kai kurias procedūras savarankiškai, suteikiant atsakomybę. Žinoma, visa tai patvirtinama atlygiu. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip Lietuvoje reikėtų
spręsti slaugytojų darbo santykius, susidarančias bendro darbo ir diagnostikos bei gydymo proceso problemas“, – tvirtino J.Pundzius.

Dalis gydytojų vis dar žiūri iš aukšto

Labai svarbi ligonių slauga ir priežiūra. Gydytojai vieni jų nepagydys, jei nebus dirbama komandiniu principu. Jei ligonis, pavyzdžiui, po operacijos bus blogai prižiūrimas, jam kils komplikacijų. Gydytojai ir slaugos specialistai turi dirbti išvien.

„Šiandien slauga jau nebėra kažkokioje žemesnėje pakopoje. Visi esame vienoje tiesiojoje ir turime spręsti aktualias sveikatos problemas“, – tvirtina Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos (LSSLA) prezidentė, Kauno medicinos universiteto mokslo reikalų prorektorė profesorė Irena Misevičienė.

Pastaraisiais metais itin akcentuojama, kad keičiasi gydytojų požiūris į slaugos darbuotojus, kurie anksčiau dažniausiai buvo laikomi tik gydytojų nurodymų vykdytojais.

Dabar slaugytojos tampa lygiavertėmis komandos narėmis, savarankiškai organizuoja savo darbą, yra savarankiškos savo srities specialistės. Tačiau dar trūksta tokio požiūrio ypač provincijos gydymo įstaigose.

„Gydytojai ir slaugytojos turi bendradarbiauti bei dirbti vienoje komandoje, tačiau to mes dar pasigendame, – „Kauno dienai“ sakė Šilutės ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. – Gydytojai truputį iš aukšto žiūri į slaugytojas. Dar yra gajus požiūris, kad slaugytoja lyg ir negali už savo darbą visiškai atsakyti. Gydytojai jaučiasi atsakingi už viską: jie ir slaugą supranta, norėtų ją ir koordinuoti. Nors, antra vertus, palyginti su ankstesniais metais, to „žiūrėjimo iš aukšto“ yra žymiai sumažėję“.

Slaugytojų darbas yra alinantis, neretai nesaugus, o darbe savarankiškų sprendimų priėmimas ne visuomet yra pageidautinas.

Siūlo steigti slaugos rūmus

Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji slaugos administratorė Regina Skarulskienė teigia, kad darbo kokybė labai priklauso ir nuo atlyginimo dydžio, ir nuo darbo sąlygų.

Slaugytojai nuolat patiria socialinių ir ekonominių sunkumų, kurie neigiamai veikia profesinę veiklą, kartais sudaro riziką pacientų saugumui. Trūksta slaugos priemonių, yra ligoninių, kur ypač naktimis vienai slaugytojai tenka slaugyti ir prižiūrėti pernelyg daug ligonių.

Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos prezidentė, KMUK direktorė slaugai Daiva Zagurskienė įsitikinusi, kad Lietuvos slaugos politikos strategija padės įveikti susidariusias problemas, numatys slaugos plėtros prioritetus.

„Didelį dėmesį reikia skirti gaunamai informacijai. Ji turi būti tiksli, pasiekiama reikiamu momentu ir gaunama tinkama forma. Tik tuomet vyr. slaugytojas, slaugos administratorius gali strategiškai mąstyti ir tinkamai organizuoti slaugą. Tai lemia sėkmingą vadovavimą. Na, o pokyčiai yra sudėtinė sėkmingos slaugos vadybos dalis“, – teigia D.Zagurskienė.

Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro generalinis direktorius Juozas Ruolia apgailestauja, kad slaugytojos keldamos kvalifikaciją, tobulinantis įgytas žinias ne visada gali pritaikyti praktikoje. „Jei slaugos administratorė „apglosto“ skyriaus vedėją, gudraudamos įtikina jį, kad jis „taip sakė“, tuomet slaugytojos įgytas žinias pritaiko. Reikia bristi iš tos balos“, – sakė J.Ruolia.

KMU prorektorė I.Misevičienė įsitikinusi, kad kol kas nėra aiškios slaugos valdymo, finansavimo išteklių panaudojimo sampratos, nėra bendros slaugos kokybės sistemos ir standartų, nepakankamai išplėtota slauga pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Pasak I.Misevičienės, šias problemas padėtų spręsti Slaugos rūmai, kuriuos reikia įsteigti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.