Veterinarijos gydytojai pastebi, kad marą beveik išstūmė dar ūmesnė ir pavojingesnė liga
Mažų šunelių šeimininkai, nedaug težinantys apie virusinį enteritą, neatpažįsta šios žaibiškos ligos požymių ir per kelias paras praranda savo mylimą keturkojį augintinį. Veterinarijos gydytojai įspėja, kad vienintelė efektyvi profilaktinė priemonė prieš šią labai pavojingą mažiems šuneliams ligą – skiepai.
Virusas labai atsparus
Enterito virusą gali į namus parnešti šuns šeimininkas kartu su užkrėstu apavu ar, pavyzdžiui, drabužiais. Šunys šia liga užsikrečia vien pauostę sirgusiojo enteritu išmatas. Mat šis virusas dauginasi žarnyne ir kartu su išmatomis patenka į aplinką.
Enterito virusas labai atkaklus – jis ilgai (net pusę) metų gali išsilaikyti namų aplinkoje, yra atsparus temperatūros svyravimams, įvairioms dezinfekavimo priemonėms. Anot veterinarijos gydytojos Rasos Valukonytės, tik panaudojus kvarco lempas patalpoje, kurioje buvo enteritu sirgęs šunelis, galima tikėtis gerų dezinfekavimo rezultatų. Jei šios priemonės nebuvo panaudotos nugaišus šuneliui dėl virusinio enterito, kitą šunelį į namus galima parsinešti tik po pusės metų.
Enteritą sukeliantis virusas pirmą kartą buvo pastebėtas ir aprašytas visai neseniai – 1977 m. Belgijoje.
Kaip atpažinti ligą
Anot R.Valukonytės, jei šuo karščiuoja, apatiškas, neėda, pradeda vemti ir viduriuoti, galima įtarti, kad jis susirgo enteritu. „Jei išmatos tamsios dėl kraujo priemaišų ir turi specifinį labai nemalonų kvapą, negalima delsti nė valandos – reikia skubiai kreiptis į veterinarijos gydytojus. Antraip bus neįmanoma padėti netekusiam daug skysčio keturkojo organizmui. Pirmoji pagalba – tai skysčių infuzijos. Deja, kai kreipiamasi per vėlai, veterinarijos gydytojai būna bejėgiai”, – sakė R.Valukonytė.
Šia liga dažniausiai suserga neskiepyti jauni šuniukai. Ypač jautrūs enterito virusui vokiečių aviganių, rotveilerių bei dobermanų šuniukai, tačiau tai nereiškia, kad šiuo virusu negali užsikrėsti ir vyresnio amžiaus šunys.
Viena išeitis – skiepyti
Riziką susirgti enteritu bei išvengti šios ligos komplikacijų (pavyzdžiui, širdies raumens uždegimo) labai sumažina skiepai. Pirmą kartą skiepijami 1,5 mėn. šuneliai. Po mėnesio skiepijama dar kartą, o trečią kartą – vienų metų amžiaus. Tai viena iš efektyviausių profilaktikos priemonių.
Šunelių, persirgusių enteritu, savininkai turėtų atsiminti, kad po šios infekcinės ligos gyvūnui gali išsivystyti įvairių širdies veiklos sutrikimų kurie dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus šunims. Tad nenumokime ranka į skiepus ir įsidėmėkime labai pavojingos mažiems šuneliams ligos – virusinio enterito požymius.
Kankinantys gyvūnus niežai
Veterinarijos gydytojas Stasys Vaicekauskas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu padaugėjo niežais sergančių šunų. Kaip ir žmonės, sergantys niežais gyvūnai kasosi. Niežais apkrėstos vietos nuplinka, jose atsiranda žaizdelių. Dažniausiai – viršugalvyje ir apie akis. Šiai ligai gydyti yra įvairių priemonių. Svarbu pastebėjus minėtus požymius atvesti sergantį gyvūną į veterinarijos gydyklą.
Įkyrūs ausų uždegimai
Atšalus orams, šunų šeimininkai galvoja, kad jų keturkojis augintinis, dažnai purtantis galvą, letena krapštantis ausį ar keistai pakreipiantis galvą, peršalo ir prasidėjo ausų uždegimas, tačiau jį sukelia ne vien šaltis, bet ir, pavyzdžiui, koks nors alergenas, esantis namų aplinkoje. Tai gali būti kokia nors cheminė medžiaga, esanti, pavyzdžiui, įvairiuose valikliuose. Gali dirginti koks nors augalas, maistas ar sintetinis šuns paklotas. Jei nepavyksta nustatyti dirgiklio, ausų uždegimas gali kankinti šunį iki gyvenimo pabaigos.
Ausų uždegimą gali sukelti ir erkutės, bakterinis grybelis. Pastebėjus anksčiau minėtus prasidedančio ausų uždegimo požymius, reiktų apžiūrėti išorinę gyvūno ausį. Ties landa ji gali būti paraudusi, o pačioje landoje apstu susikaupusios sieros, kurioje tarpsta grybeliai, erkutės. Iš pradžių jie sukelia niežulį, o vėliau – skausmą. Jei laiku kreipiamasi į gydytoją, ligą galima nesunkiai išgydyti nesudėtingomis priemonėmis.
„Nulėpausiai šunys, ypač spanieliai, dažniau serga ausų uždegimu, nes ausys prastai vėdinasi. Artėjant žiemai labai svarbu, kad kieme gyvenančio šuns būda būtų sandari, turėtų prieangį. Per šalčius trumpaplaukius šunis nakčiai reiktų įleisti į garažą ar kitą panašią patalpą”, – sakė veterinarijos gydytoja R.Valukonytė.