Kasmet didėja sergamumas ūmia žarnyno virusine liga – rotavirusine infekcija
Žiemą, kai pastebimas ryškus šios ligos paūmėjimas, žarnyno infekcinių ligų skyriai būna sausakimši. Rotavirusu dažniausiai užsikrečia vaikai ir kūdikiai, tačiau neretai pasitaiko ir suaugusiųjų, sergančių šia liga.
Kaip plinta liga?
Pasak Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Pediatrijos klinikos vadovo profesoriaus, habil.dr. Vytauto Usonio, šios infekcijos plitimas labai paprastas. Rotavirusas dideliais kiekiais išsiskiria su užsikrėtusio žmogaus išmatomis. Užsikrečiama per burną, kai mikroskopinė išmatų dalelė per burnos ertmę pakliūva į plonąjį žarnyną. Konkrečių plitimo kelių, pasak profesoriaus, galima išvardyti labai daug. „Rotavirusinė infekcija – daugiausia vaikų liga, todėl užsikrėtimo židiniai yra visos vaikų įstaigos: mokyklos, darželiai, lopšeliai, ligoninės. „Karščiausi” ligos plitimo taškai yra tos vietos, kur pervystomi kūdikiai. Nesilaikant higienos taisyklių, neplaunant rankų, mikroskopinė rotaviruso dalelė nuo nešvarių rankų patenka į burną ir sukelia ligą”, – sako prof. V.Usonis. Infekcijos šaltiniu gali būti užsikrėtę suaugusieji, kuriems ši liga dažniausiai pasireiškia besimptome forma, ir, žinoma, sergantys vaikai, kartais net neviduriuojantys. Dažniausias rotavirusų perdavimo šaltinis – neplautos vaikus prižiūrinčių asmenų rankos. Iki metų mažyliai dažnai užsikrečia nuo infekuotų motinų, vyresni – vaikų kolektyvuose. Užsikrėsti per maistą ir vandenį taip pat galima, bet rečiau. Įdomu, jog daug problemų, susijusių su rotavirusinės infekcijos plitimu turi net tik besivystančios šalys, kur gydymosi ir maitinimosi sąlygos yra prastos, bet ir tos, kuriose taikomi aukšti higienos standartai. Pasak profesoriaus, taip yra todėl, kad rotavirusinė infekcija yra labai gaji ir plinta ten, kur kitos bakterinės ligos nelinkusios plisti.
Ligos nustatymas ir gydymas
Profesorius V.Usonis sako, jog ligos požymiai užsikrėtus šia infekcija pasireiškia labai greitai. Staigus karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas – pirmieji rotaviruso rodikliai. Pastebėjus visus tris šios ligos simptomus reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją, kad liga būtų tiksliai nustatyta. Juolab kad infekcinių ligų diagnostika šiuo metu yra itin greita – naudojant sparčiuosius laboratorinius testus ligos diagnozę galima sužinoti vos per keliolika minučių. Vėmimas, viduriavimas ir karščiavimas juk nebūtinai yra vien rotavirusų sukeltos ligos požymiai, todėl profesorius nepataria savarankiškai imti gydyti savo mažylių. „Neretai tėvai, bandydami atstatyti prarastų skysčių kiekį vaiko organizme, griebiasi liaudiškų priemonių – girdo daug skysčių ir įvairių žolelių arbatų. Tačiau toks šios ligos gydymas nėra veiksmingas, nes, sergant rotavirusine infekcija, prarastų skysčių ir elektrolitų kiekį galima atstatyti tik specialiais rehidratuojančiais druskos tirpalais. Juose yra subalansuota pagrindinių elektrolitų – natrio, kalio, chloro ir gliukozės koncentracija. Tokių tirpalų tėvai namie pasidaryti negali”, – teigia profesorius V.Usonis. Antra vertus, sudėtinga šiuos tirpalus rasti ir vaistinėse, nes, pasak gydytojo, rehidratuojančių tirpalų kūdikiams mūsų vaistinėse išvis nėra, o suaugusiesiems skirti tirpalai kūdikiams nėra tinkamiausi. „Tinkami gydymo preparatai vaikams ir kūdikiams labai reikalingi, todėl pagal Pasaulio sveikatos organizacijos receptūrą ėmėme patys gaminti šiuos tirpalus Vilniaus universiteto vaikų ligoninės vaistinėje”, – sako prof. V.Usonis. Mažyliai ligos atveju skysčių netenka labai sparčiai, todėl, nevartojant geriamos rehidracijos tirpalų, infekcija gali įsibėgėti. Tokiu atveju mažyliams kartais prireikia ir gydymo intraveniniais tirpalais. Prof. V.Usonis teigia, jog nuo tada, kai Lietuvoje imta registruoti rotavirusinė infekcija, nėra buvę nė vieno vaiko mirties atvejo nuo šios ligos, tačiau rotavirusinis viduriavimas labai sutrikdo visos šeimos gyvenimą. Ar galimos šios infekcijos komplikacijos? Pasak gydytojo, pasirinkus netinkamą ligos gydymą gali atsirasti tam tikrų komplikacijų, tačiau jos bus susijusios ne tiek su pačiu virusu, kiek su vandens ir elektrolitų apykaitos sutrikimais. Kad taip neatsitiktų, svarbiausia laiku kreiptis į gydytoją ir kuo greičiau pradėti gerti rehidratuojančius druskos tirpalus.
Išeitis – skiepai?
Vaikai rotavirusine infekcija gali persirgti net po kelis kartus. Prof. V.Usonio teigimu, beveik visi vaikai iki dvejų metų perserga sunkesne ar lengvesne rotavirusinio viduriavimo forma. Vėlesni susirgimai yra lengvesni, nes po kelių kontaktų su rotavirusu atsiranda apsaugos mechanizmas. Mūsų mažieji (kitaip nei suaugusieji) savo higieninius įpročius dar tik formuoja, todėl net ir palaikydami tvarką ir švarą namų aplinkoje, neišvengsime galimybės užsikrėsti ten, kur vaikas bendrauja su kitais bendraamžiais. Prof. V.Usonis džiaugiasi, jog į Lietuvą šių metų rugpjūtį kelią prasiskynė profilaktinė skiepų vakcina nuo rotavirusinės infekcijos. Ji skiepijama per burną ir yra skirta tik kūdikiams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių. Tikimasi, kad atlikus mokslinius tyrimus bus sukurta naujesnė vakcina vyresniems vaikams. Skiepijimo esmė – specialiai paruoštu švirkštuku per burną kūdikiui įskiepijamas natūralus, kadaise iš sergančio lengva ligos forma vaiko išskirtas rotavirusas. Jis itin silpnas ir nesukelia didesnių ligos požymių. Po mėnesio vakcinavimą kūdikiui reikia pakartoti. Šios dvi vakcinos dozės, pasak V.Usonio, modeliuoja pirmus du pačius sunkiausius kontaktus su virusu ir užtikrina, kad kūdikis sunkia infekcijos forma tikrai nebesusirgs. Deja, ši vakcina nėra įtraukta į visiškai valstybės apmokamų vakcinų sąrašą, todėl nusprendusieji paskiepyti savo atžalą, už vakciną turėsite sumokėti daugiau nei du šimtus litų. Jei neišgalite ar nematote būtinybės paskiepyti kūdikį nuo galimos rotavirusinės infekcijos, visada prisiminkite elementarias higienos taisykles ir stenkitės vaikus išmokyti jų laikytis.
Vaikas greičiausiai užsikrėtė rotavirusu, jeigu:
* staiga prasideda karščiavimas, vėmimas, viduriavimas;
* vaikas netenka daug skysčių ir elektrolitų;
* dingsta apetitas;
* skauda pilvą.
Kad virusas mus aplenktų:
* po kiekvieno apsilankymo tualete PLAUKITE rankas ir – svarbiausia – pratinkite prie to savo vaikus;
* palaikykite švarą ir tvarką namuose;
* plaukite vaisius, daržoves;
* neleiskite vaikams prie stalo sėsti nenusiplovus rankų;
* pastebėję pirmuosius ligos požymius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.