Lietuvos nekilnojamojo turto rinka jautri. Joje yra sezoniškumo tendencijų. Vasarą – ramybės laikas, o rudeniop rinka atsigauna. Dažniausiai nekilnojamojo turto prekyba suaktyvėdavo antrąją rugsėjo pusę.
Brango nauji butai
„Šiemet rinka pajudėjo spalio pirmąją savaitę. Spalį atsirado daugiau perkančiųjų ir aktyvesnės nekilnojamojo turto paieškos. Vyksta konkretesnės derybos. Aktyviau perkama”, – pasakojo nekilnojamojo turto agentūros „Aidila” vadovas Algimantas Bružas.
Nuo šių metų kovo vidurio atsirado aiškesnė turto vertės diferenciacija.
Pradėjo mažėti senosios statybos butų kainos ir didėti naujos statybos būsto kainos.
„Senos statybos butų kainos turėtų pradėti kilti, bet šiais metais nedaug – iki 5 procentų. Nes dažniausiai iki Kalėdų tas aktyvusis terminas ir būna”, – sakė A.Bružas.
Anot jo, metų pradžioje dar buvo galima rezervuoti naujai statomą būstą nuo 3,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą, šiuo metu be 4 tūkst. litų už kvadratinį metrą buto ploto niekas nebenori ir kalbėti.
„Kvadratinis metras naujos statybos buto ploto šiemet pabrango apie 500 litų. Todėl, kad jo trūksta”, – paaiškino A.Bružas.
Pasak jo, labiau tinkami pirkėjams yra neaukšti pastatai.
Į priemiestį
Per trejus metus įvyko stiprūs pokyčiai gyvenamųjų namų ir žemės sklypų rinkoje. „Didžiulė žemės paklausa. Labai didelė plėtra priemiesčiuose.
Daugybė detaliųjų planų rengiama ir įgyvendinama Klaipėdos rajone. Klaipėdos – Liepojos kelias skiria miestą nuo rajono. Tačiau gyventojams svarbu gyvenimo kokybė. Jiems svarbus greitas ir patogus susisiekimas su uostamiesčiu”, – pasakojo A.Bružas.
Anot jo, didelė dalis klaipėdiečių kuriasi Klaipėdos rajone, pradedant nuo Jakų, Mozūriškių, Gindulių – ir gilyn.
„Per dvejus metus tūkstančiai hektarų žemės ūkio paskirties sklypų pakeista į gyvenamąją. Statybos intensyviai vyksta ir šiuo metu. Ten vienos iš populiariausių nuosavų namų statybvietės”, – sakė agentūros „Aidila” vadovas.
Jo teigimu, priemiestyje per trejus metus sklypo aro vertė padidėjo nuo trijų tūkst. litų iki 15 tūkst. litų. Tiek kainuoja gyvenamajai statybai skirti sklypai su komunikacijomis.
„Žmonės dažnai apsirinka įsigydami sklypą, kuriame nesuplanuotos komunikacijos, nekoordinuojami veiksmai bendriems darbams. Statybų teisiniai aktai reikalauja nutiesti kvartalinius tinklus ir neleidžia kiekvienam namo savininkui kasti šulinį vandeniui ir duobę kanalizacijai”, – tvirtino agentūros „Aidila” vadovas.
Už arą – 100 tūkst. litų
Gyvenamųjų namų statybos populiarios ir Tauralaukyje, Kalotėje.
Anot A.Bružo, ten didžiausi pokyčiai įvyko per pastaruosius pusantrų metų. Čia labai didėjo žemės kainos.
„Mieste kukliausia vieta namui statyti – 30 tūkst. litų už arą. Priemiestyje dar galima rasti sklypų ir nuo 10 tūkst. už arą. Paklausūs sklypai Klaipėdoje jau buvo parduoti net po 100 tūkst. litų už arą. Ir tai nieko nebestebina”, – teigė agentūros vadovas.
Nenori pilių
Gyvenamųjų namų paklausa didelė, tačiau klientai labiau nori patys statyti. Namų pirkimas ir pardavimas neaktyvus.
„Dabar visai kitaip suprantama, kaip turi atrodyti gyvenamas namas. Anksčiau – nuo sovietmečio – buvo įprasta statyti 300-400 kvadratinių metrų ploto individualius namus. Šiuo metu tokie būstai nepaklausūs”, – tvirtino agentūros vadovas.
Pasak A.Bružo, didelio ploto namus perka kelios šeimos ir pertvarko į dviejų ar daugiau butų namą. Kartais tokiu nekilnojamuoju turtu susidomi erdvę ir prabangą mėgstantys klientai, bet jų – vienetai.
„Šiuo metu populiariausi namai – 200 kvadratinių metrų ploto šilti, naujos statybos, su šiuolaikiška apdaila ir esantys kuo erdvesniame sklype. Ne taip, kaip anksčiau, – šešių arų sklypuose, kur kaimynų langai – į langus”, – teigė agentūros vadovas.
Jo tvirtinimu, kompaktiško, šilto, jaukaus būsto paklausa dominuoja. Padidėjo ir kainos.
Už nuomą – dvigubai
Per pastaruosius metus labai padidėjo būsto nuomos kainos.
„Nekilnojamasis turtas pirmiausiai yra vertinamas, kaip jis galės atsipirkti. Santykis tarp butų kainos ir jų nuomos buvo labai nesubalansuotas”, – sakė A.Bružas.
Anot jo, Klaipėdoje kai kurių butų nuomos kainos padidėjo net 100 proc. Vieno kambario butą prieš metus dar buvo galima išsinuomoti už 300 litų, o dabar prašo 600 litų.
„Makroekonomine prasme šis pokytis nuramino, buvo pamatyta, kad būstas brangsta pagrįstai. Žmonės, prisiėmę paskolų, nepateks į bėdą, kai bus stiprus kainų nuosmukis, vadinamasis kainų burbulo sprogimas”, – sakė agentūros vadovas.
Statybų biurokratija
„Nuosmukio, kurį šalis patyrė prieš 8-7 metus – per pusmetį nekilnojamojo turto vertė krito apie 40 proc., – nebebus. Tai buvo susiję su Rusijos krize”, – įsitikinęs A.Bružas.
Anot jo, tuomet didelių bėdų pavyko išvengti, nes bankai nebuvo tiek gausiai suteikę kreditų nekilnojamajam turtui pirkti.
„Buvome nepagrįstai gąsdinami, kad šalyje turtas brangsta be pagrindo. Būsto nuomos kainos šuolis nuramino, kad pirkimo ir nuomos kainų santykis yra normalus ir turto vertė negali staiga visai subliūkšti”, – paaiškino agentūros vadovas.
Turto kainos, pasak jo, gali nedaug svyruoti. „Vertė gali diferencijuoti priklausomai nuo būsto statybos metų ir medžiagų – blokinis ar plytinis pastatas. Tačiau kainos labai smarkiai nemažės”, – tvirtino A.Bružas.
Darbo jėgos, statybinių medžiagų brangimas, pasak jo, – sąlygos, kad būsto statybos kainos didės. Naujos statybos būstas nepigs, kol rinka nebus pripildyta.
„Jei pasiseks ir bus sutramdyta statybų biurokratija, atsiras daugiau naujo nekilnojamojo turto. Tuomet Klaipėdai pavyktų išvengti dar vieno staigaus kainų šuolio”, – sakė A.Bružas.
Spekuliavo turtu
„Palūkanos už vieną būstą gali būti kompensuojamos per gyventojų pajamų mokestį. Anksčiau buvo galima turėti keletą butų ir už jų kredito palūkanas gauti kompensacijas. Be to, dar ketinama apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą bei žinia, kad euras nebus įvestas šalyje nuo Naujųjų metų, – tai pagrindiniai trys dalykai, kurie sustabdė spekuliacijas nekilnojamuoju turtu”, – sakė A.Bružas.
Klaipėdoje, anot jo, ne taip ryškiai, bet Vilniuje labai buvo aišku, kad naujas būstas buvo perkamas spekuliaciniais tikslais.
„Tai pasaulyje žinomas investavimo būdas. Jis buvo gana palankus, nes mokesčių sistema nebuvo sureguliuota, todėl buvo galima pažaisti pirkimų skaičiumi ir gauti gana didelį pelną”, – sakė agentūros vadovas.
Praėjusiais metais, jo teigimu, nekilnojamojo turto kainos išaugo iki 40 proc. „Tokio prieaugio tikėtis niekas nebegali”, – tvirtino A.Bružas.