Baiminamasi, kad viena po kitos besiveriančių karstinių įgriuvų grėsmė neišgintų žmonių iš Šiaurės Lietuvos. Jiems padėti turėtų 10 mln. litų vertės programa.
Biržų ir Pasvalio krašte šimtmečius sklandę pasakojimai apie žemėn prasmegusį jaučių jungą pasirodė esantys tikroviški prieš dešimtmetį. Bene didžiausią siaubą karstiniame regione gyvenantys žmonės patyrė 1995-aisiais, kai pačiame Pasvalio centre atsivėrė 21 metro gylio įgriuva. Paskui smegduobės pradėjo vertis ypač gausiai. Jų Šiaurės Lietuvoje priskaičiuojama per devynis tūkstančius. Iki šiol dėl kiekvienos įgriuvos padarytos žalos atlyginimo tekdavo kreiptis į šalies Vyriausybę. Tikėtina, kad nuo kitų metų nebereikės trukdyti ministrų kabineto šiuo klausimu. Vyriausybei pasiūlius Panevėžio apskrities viršininko administracija parengė 10 mln. litų vertės programą, kaip išvengti apskrityje vykstančio karstinio proceso nuostolių, o tam nepavykus – bent iš dalies juos kompensuoti.
Pabrėžiama, kad karstiniai reiškiniai ne tik kelia pavojų žmonių turtui, gyvybei, bet ir gena juos iš regiono. Pavyzdžiui, sumaniusieji čia pradėti statybas yra priversti užsisakyti itin brangius geologinius tyrimus ir daugiau investuoti į statybos darbus (esama duomenų, jog šiuo metu Pasvalyje kylančios „Maximos” pamatai kainuoja triskart brangiau nei kitose šalies vietovėse). Todėl žmonės labiau linkę gyventi tuose rajonuose, kuriuose nėra grėsmės prasmegti.
Panevėžio apskrities viršininko administracijos parengtoje programoje numatyta verslininkams iš dalies kompensuoti dėl karstinių reiškinių atsiradusių įgriuvų šalinimo nuostolius, inžinerinių tinklų, gatvių atstatymo išlaidas ir pačius geologinius tyrimus, o gyventojams – padengti dėl įgriuvų susidariusias pastatų tvirtinimo bei, reikalui esant, iškeldinimo iš jų išlaidas. Didžiąją dalį programos lėšų siūloma skirti įvairiems geologiniams tyrimams, kad būtų patiriama kiek įmanoma mažiau nuostolių atsivėrus naujoms smegduobėms.
Geologai ištyrė, jog pastarąjį dešimtmetį gipso tirpimo greitis karstiniame regione padidėjo 60 proc. palyginti su ankstesniais dešimtmečiais. Pabrėžiama, kad viena šio reiškinio priežasčių – pernelyg intensyvi žmonių ūkinė veikla. Pastaruoju metu ėmus sparčiai smegti žemei gyventojai neišvengia nemažų nuostolių. Nuo tada, kai Pasvalio centre atsivėrė 21 metro gylio duobė, į kurią įsmuko mūrinis rūsys, miesto teritorijoje karstinių įgriuvų atsiranda kas dvejus metus. Jų gylis – nuo 7 iki 14 metrų.
Ne ką geresnė situacija ir Biržuose. Šią vasarą didžiulė dešimties metrų skersmens smegduobė atsivėrė ir kone už šimto kilometrų nuo Biržų esančios Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos laukuose. Čia įgriuvus žemei prasiplėtė geografinės Šiaurės Lietuvos karstinio regiono, kuris iki šiol apėmė tūkstantį kvadratinių kilometrų, ribos.