„David Hockney (Deividas Hoknis): žodžiai ir vaizdai. Keturi spaudų aplankai 1961-1977”

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, lapkričio 10 d., penktadienį, 17 val. įvyks parodos „David Hockney (Deividas Hoknis): žodžiai ir vaizdai. Keturi spaudų aplankai 1961-1977” atidarymas.
Ekspozicijoje 87 šio garsaus britų menininko, vieno iš pop meno judėjimo pradininkų ir lyderių Jungtinėje Karalystėje, sukurti spaudai. D. Hockney reiškėsi daugelyje sričių: jis žinomas kaip tapytojas, piešėjas, grafikas, fotografas ir dizaineris.
D.Hockney gimė 1937 m. Bradforde, Anglijoje. 1953 m. pradėjo studijuoti Bradfordo meno koledže, o 1959 m. tęsė studijas Karališkame meno koledže Londone. Čia mokydamasis jis sutiko tokius menininkus, kaip R.B.Kitaj, Peter Philips ir Patrick Caulfield, su kuriais tapo britų pop meno scenos žvaigždėmis. Hockney tarptautinio pripažinimo sulaukė gana anksti, turėdamas šiek tiek daugiau nei 20 metų, ir savo pozicijas sustiprino iki geriausiai žinomo savo kartos britų menininko.
7-ąjame dešimtmetyje apsigyvenęs Kalifornijoje (JAV) D.Hockney buvo žinomas dėl savo žaismingų tapybos darbų baseino tema, 8-ajame dešimtmetyje nuskambėjo kaip įmantrių scenografijų kūrėjas, 9-ajame dešimtmetyje jį garsino fotokoliažai. Pastaraisiais metais jis daug dėmesio skiria savo knygai „Slaptos žinios: senųjų meistrų technikų atskleidimas”.
Judėdamas nuo deformuotos pusiauekspresionistinės pop meno formos Hockney atrado labai asmeninį realistinį stilių, pateikdamas sąmojingus ir unikalius prisotintus spalvos vaizdus.
Ši paroda išsamiai pristato keturis pagrindinius D. Hockney spaudų rinkinius: „Švaistūno karjerą”, „C.P.Cavafy 14 poemų iliustracijas” , „Brolių Grimų šešių pasakų iliustracijas” ir „Mėlyną gitarą”, sukurtus 1961-1977 m. Čia nagrinėjamas menininko santykis su literatūra ir atskleidžiamas svarus įnašas, kurį jis padarė grafikos menui.
Turbūt, daugiau nei bet kuris jo kartos vaizduojamojo meno atstovas, D.Hockney savo darbuose naudojo žodžius ir labai dažnai savo asmeninius paaiškinimus, įžvalgas- žemiškas ir turinčias humoro prieskonį. Jis kalbėjo ir rašė apie savo gyvenimą, darbą ir apie meną.
Per pirmasias dvi jo karjeros dekadas būtent literatūra buvo tuo svarbiu šaltiniu, kuris padėjo atsirasti jo patiems iškiliausiems grafikos darbams.
Spaudų rinkinyje „Švaistūno karjera”, sukurtame pagal – William Hogarth (Viljamo Hogarto) to paties pavadinimo tapybos darbų seriją, smulkiai pasakojami Hockney išgyvenimai Niujorke1961 m. vasarą. Darydamas ironišką užuominą į pasakos moralą apie iššvaistytą gyvenimą nupasakotą Hogarth originale, Hockney savo autobiografinę pasaką pabaigia su šiuolaikiniu iškraipymu: vietoje pamišimo palaidūnas atsiduria kvailų, lėkštų žmonių masėje.
Graviravimo procesas atspindi pagrindinį, grakščios D.Hockney linijos piešimo būdą. „C.P. Cavafy 14 poemų iliustracijose” jis piešia tiesiai ant vario plokščių, pasiekdamas poemų intymumui būdingą betarpiškumą. Šiam rinkiniui Hockney vėl pasinaudojo asmenine patirtimi, iliustracijas pagrįsdamas savo draugų iš Londono piešiniais.
Ambicingiausias projektas tai ” Brolių Grimų šešių pasakų iliustracijos”, kurį sudaro 39 graviūros sukurtos pagal gerai žinomas pasakas Rapunzel ir Rumpelstiltszhen. Šiuose techiškai sudėtinguose darbuose D. Hockney atsiskleidžia kaip nepaprastai prityręs piešėjas, labai vaizdingai interpretavęs pasakų originalus.
Rinkinys „Mėlynoji gitara” skirtas Wallace Stevens poemos „Vyras su mėlyna gitara”pagerbimui, kurią savo ruožtu inspiravo Picasso kūrinys „Senasis gitaristas”. Nagrinėdamos poemos ir tapybos temą šios graviūros iškėlė mintis apie realybę ir fantaziją bei kūrybinį procesą.
D.Hockney yra pasakęs: „Aš nesu grafikas, aš esu tapytojas padaręs keletą spaudų”. Tačiau D. Hockney sukurti spaudai išskiria jį iš saujelės šio laikotarpio garsiausių menininkų, kaip unikalų kūrėją, kuris XX a. antroje pusėje padarė tikrai svarų įnašą į grafikos meną.