Parko direktorei motinos gerovė svarbesnė

Unikalaus gamtos kampelio sergėtoja Aurelija Stancikienė, demonstruodama savo reiklumą kitiems, ėmė ir įmynė į dvokiančią krūvą.

Skambūs Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorės pareiškimai apie būtinybę apsaugoti neriją nuo neteisėtų statybų vykdytojų paskendo tyruose išryškėjus dvilypiškam jos būdui.

A. Stancikienė ne tik neprieštaravo, kai jos motinai priklausantis garažas Nidoje neteisėtai virstų gyvenamuoju būstu su langais ir durimis, bet ir be jokios sąžinės graužaties pati ten gyvena.

Siekia įteisinti

Parko vadovė – gudri moteris: praėjusią savaitę „Vakarų ekspresui” atvykus į Nidą sužinoti, kodėl ji kelia triukšmą dėl galimai neteisėtų statybų Neringoje, nors savo artimiesiems taiko kitus standartus, A. Stancikienė ėmėsi atitinkamų veiksmų.

Matyt, bandydama nukreipti dėmesį nuo savo personalijos, kitądien po „Vakarų ekspreso” vizito ji suskubo visai Lietuvai pranešti neva sensacingą naujieną – esą Juodkrantėje, Miško gatvėje, ir vėl pakvipo nelegaliomis statybomis.

Net menkiausią krislą kito žmogaus akyje matanti A. Stancikienė savojoje net rąsto nepastebi: signalas apie jos motinos savivaliavimą Nidoje Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pasiekė dar prieš kelis mėnesius.

Apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistai, nuvykę į Purvynės gatvę, kur stovi A. Stancikienės motinai Gražinai Elenai Juknevičienei priklausantys garažai, dėl savavališkai atliktų statybos darbų surašė aktą.

Po to parko vadovės motina netikėtai susizgribo – ji nusprendė įsiteisinti jau atliktus darbus atgaline tvarka. Praėjus savaitei po specialistų reido, G. E. Juknevičienė raštu kreipėsi į Neringos savivaldybę ir paprašė pritarti vykdomiems (ar įvykdytiems) darbams.

Palaimino tik savi

Įdomu tai, kad kartu su prašymu ji pateikė ir jau gautus pritarimus iš kitų institucijų. Vieną savo parašais patvirtino A. Stancikienės pavaldiniai – jos pavaduotojas Viktoras Kolokšanskis ir vyriausioji kraštotvarkininkė Karina Jakienė. Garažo virsmui į pastatą su langais ir durimis pritarė ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos regiono vadovas Naglis Puteikis.

Priminsime, kad N. Puteikis yra uostamiesčio konservatorių lyderis, o A. Stancikienė vadovauja ne tik Nacionaliniam parkui, bet ir Neringos konservatorių skyriui.

Pats N. Puteikis savo paraše, atsiradusiame ant dokumentų, nemato nieko blogo.

„Nei gamtosaugai, nei paminklosaugai, nei jokiems generaliniams planams ten niekas neprieštarauja. Aš tik galiu nusistebėti dėl ponios Aurelijos kuklumo. Purvynės gatvėje esantys statiniai – tai ne koks Palangos kurhauzas, todėl juos reikia drąsiai griauti. Ir statyti naujus pastatus – poilsio namus, viešbučius arba gyvenamuosius kotedžus. Aišku, proto ribose – kokių dviejų aukštų su mansarda”, – „Vakarų ekspresui” aiškino N. Puteikis.

Gresia bauda

Neringos savivaldybės specialistai, matyt, jokiomis pažintimis ir lojalumu su A. Stancikiene nesusieti, todėl, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, parko direktorės motinos veiksmams atsisakė pritarti. Jų verdiktas – tai neįmanoma, nes padaryti pažeidimai.

Savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Pocienė „Vakarų ekspresą” informavo, kad Architektūros skyrius pareiškėjai atsakė negalintis pritarti vykdomiems darbams dėl kelių priežasčių. A. Stancikienės motina nepasirūpino būtinais dokumentais: neturėjo nei projektavimo sąlygų sąvado, nei leidimo statybai, nei supaprastinto projekto. O šis dokumentas reikalingas atliekant statinių, esančių saugomose teritorijose, paprastąjį remontą.

Mūsų duomenimis, G. E. Juknevičienė garaže Purvynės g. 61 keitė grindų ir sienų plyteles, apšiltino patalpas akmens vata ir apkalė gipso plokštėmis, pakeitė vidaus pertvaras, išsikėlė naują dūmtraukį, įdėjo plastikinius langus, o vietoj vartų – ir plastikines duris.

Artimiausiu metu apskrities Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyrius ketina surašyti parko vadovės motinai administracinės teisės pažeidimų protokolą ir po to dėl savavališkai atliktų statybų bausti – skirti įspėjimą arba baudą iki 5 tūkstančių litų.

„Žalos gamtai nėra”

Pati KNNP direktorė primygtinai reikalauja sovietiniais laikais veikusių ir Žemės ūkio ministerijai anksčiau priklausiusių poilsio namų „Dobilas” garažus vadinti buitinėmis patalpomis.

Ar rūpinimasis motinos gerbūviu nesikerta su viešaisiais interesais ir deklaruojamu principingumu, kai atmetamos menkiausios kitų neringiškių planuojamos pastatų rekonstrukcijos?

„Pagal įstatymus mano mama nepadarė jokio nusižengimo. Be to, būtent parko direkcija dar praėjusios vasaros viduryje paragino visus Purvynės gatvės gyventojus, kurių yra kelios dešimtys, aprašyti įvykdytus remonto darbus. Nuvažiuokite į Purvynės gatvę ir pamatysite, kiek ten esančių garažų virto vieno ar dviejų aukštų gyvenamaisiais namais. O juk niekas nereagavo, tik mano mama”, – aiškino A. Stancikienė.

Be to, anot jos, motina patalpų remonto darbus neva atliko seniai, dar 1994-1995 metais, ir jokios žalos gamtai nepadarė.

Bado pirštais

Paklausta, ar tikrai ji nuolat gyvena minėtame garaže, A. Stancikienė teigė, kad būna ten tik vasarą, o kur gyvena kitų metų laiku, sakė neprivalanti pasakoti.

„Prasidėjus turizmo sezonui daugelis neringiškių išsikrausto iš savo gyvenamųjų būstų ir apsigyvena ūkiniuose pastatuose. Tai ką, dabar jie visi nusižengė kuo nors? Ir pats meras, atėjus vasarai, susikrauna maišus ir nuomoja savo būstą. Į tuos garažus išsikelia ir pusė Neringos Tarybos narių! Ir dar sveikatos viceministras!”, – perėjo į kontrpuolimą parko direktorė.

Tiesa, A. Stancikienė prisipažino, kad tiek motinos garažai, tiek kiti statiniai Purvynės gatvėje, vietos gyventojų vadinamoje Venecija, nepuošia saugomos teritorijos, įrašytos į UNESCO paveldo sąrašą.

O viešumon iškilusią Purvynės istoriją ji sieja su vienos Neringos savivaldybės Tarybos narės bandymais su ja susidoroti.

A. Stancikienė nuolat pabrėžia, kad ji Neringoje neturėjo ir neturi jokio nekilnojamojo turto ir jokių akcijų. O apie motinos – buvusio Kultūros vertybių apsaugos departamento ekspertės, architektės-restauratorės turtus – kalba aptakiai ir nenoriai. Ne taip, kaip apie kitas statybas.

A. Stancikienės artimųjų turtiniai interesai į viešumą ėmė kilti dar prieš metus. Tiesa, ir tąkart ji bandė išsisukinėti teigdama, kad puolama esą tik todėl, kad kartu su savo vyru Daliumi Stanciku ir kitais bendraminčiais įkūrė Kuršių nerijos mylėtojų bendruomenę ir pradėjo kelti į viešumą neteisėtų statybų klausimą.

Atsirado žmonių, kurie prisiminė didžiausių sovietmečiu poilsio namų „Dobilas” privatizavimo detales, kai nugriovus vieną pastatą, jo vietoje suformuoti septyni sklypai, juose pradėtos statybos.

Anapilin iškeliavęs buvęs Neringos meras Stasys Mikelis tąkart vos paskirtą naują parko direktorę bei jos tėvus, glaudžiai susijusius su „Dobilą” perėmusia UAB „Nidos karūna”, viešai pavadino nelegalių statybų unikaliame gamtos kampelyje pionieriais, susitvarkiusiais reikalus per Vilnių.

Pati KNNP tada teisinosi savo bendrapartiečiams konservatoriams dėl to, kad 1997 metais dalyvavo detalaus projekto buvusių „Dobilo” poilsio namų teritorijos sutvarkymo rengime, o projekto vykdytoja buvo sostinėje registruota įmonė „Paveldas”, kuriai vadovavo G. E. Juknevičienė.

Kadangi Neringos savivaldybė, anot A. Stancikienės, kliudė jį įgyvendinti, projektas suderintas Vilniuje, aukščiausiame lygmenyje – Kultūros ir Aplinkos apsaugos ministerijose.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.