Rusijos aplenkta Amerika labiausiai susirūpinusi tuo, kad Maskva intensyviai ginkluoja Iraną
Strateginę partnerystę vis dar deklaruojanti Rusija Jungtinėms Valstijoms pateikė naują staigmeną – tapo didžiausia pasaulyje ginkluotės eksportuotoja.
Vašingtone nerimaujama ne tiek dėl to, kad jis galbūt laikinai prarado lyderio pozicijas. Amerikai labiausiai rūpi tai, kad Rusija daug modernios ginkluotės parduoda Iranui, siekiančiam sukurti atominę bombą, kelsiančią mirtiną pavojų Izraeliui, kuris yra JAV strateginis partneris.
Nesugebėjo panaudoti visų galimybių
Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos didžiausios ginklų tiekėjos besivystančioms šalims pozicijas užleido Rusijai ir Prancūzijai, kadangi nesugebėjo panaudoti visų galimybių, kurias atvėrė naujos rinkos ir išaugusios naftos kainos, rašoma naujoje JAV Kongreso tyrimų tarnybos studijoje, kurią išsamiai apžvelgė naujienų agentūra „Reuters”.
Kasmet sudaromoje šios tarnybos ataskaitoje, skirtoje labiau parlamentarams negu visuomenei, rašoma, kad JAV ginklų prekybos dalis nuo 2004 iki 2005 metų sumažėjo nuo 35,4 proc. iki 20,5 proc.
Tai reiškia, kad JAV ginklų prekyba sumažėjo nuo 9,4 iki 6,3 milijardo dolerių.
Tuo tarpu Rusija praėjusiais metais uždirbo 7 milijardus pardavusi ginklų Azijai, Afrikai ir Lotynų Amerikai. Užpraėjusiais metais šios pajamos siekė 5,4 milijardo dolerių.
Taigi, pasak ataskaitos, Rusija tapo didžiausia pasaulyje ginklų tiekėja besivystančioms šalims.
„Kova tarp Rusijos ir JAV tarptautinėje ginkluotės rinkoje tapo šaltojo karo tęsiniu. Tik dabar tai jau ne politinė dviejų didžiųjų valstybių, turinčių skirtingas ideologijas, priešprieša, o ekonominė konkurencija ir kova dėl įtakos tarptautinėje arenoje”, – nurodo interneto svetainė „NEWS.ru.com”.
Modernios raketos Teheranui
Rusija lyderės vaidmenyje atsidūrė po to, kai sudarė sandėrius su Pekinu ir Teheranu, pagal kuriuos Iranas gavo 29 modernias „žemė- oras” klasės raketas „SA-15”, o Kinija – 8 lėktuvus „Il -78M”, kurie vadinami skraidančiomis cisternomis. Šių dviejų kontraktų vertė – 700 milijonai dolerių. Jei šių sandėrių nebūtų buvę, Rusija nebūtų JAV pralenkusi.
„Po SSRS žlugimo tarptautinėje ginkluotės rinkoje ilgai dominavo Jungtinės Valstijos, – „Reuters” korespondentui sakė vienas Kongreso studijos autorių Ričardas Grimetas. – Padėtis pastaraisiais metais iš esmės pasikeitė. Maskva veikia vis agresyviau”.
JAV labiausiai susirūpinusios tuo, kad Rusija vis aktyviau ginkluoja Iraną. „Irano krizė dėl šios valstybės mėginimų pasigaminti atominę bombą vis dar nesibaigė, primena kitas studijos autorius – Robertas Beras. – Jeigu staiga rytoj prezidentas Džordžas Bušas duotų įsakymą subombarduoti Teherano branduolinius objektus, tai Pentagonas į šį įsakymą pažvelgtų be jokio entuziazmo, nes Irano priešlėktuvinės gynybos sistema smarkiai sustiprėjo, kai gavo naujų rusiškų raketų”.
Strategams skauda galvą
Laikraštis „The New York Times” pažymi, kad Maskvos sandėris su Teheranu dėl „žemė-oras” klasės raketų buvo sudarytas po to, kai Rusija vetavo JAV inicijuotą Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliuciją dėl Irano, kuriam turėjo būti paskelbtos tarptautinės ekonominės sankcijos.
Vetavęs šią rezoliuciją Kremlius tikisi su Teheranu sudaryti ir daugiau didelių kontraktų, teigia laikraštis ir priduria: „Rusija parduos JAV ir Izraeliui priešiškam režimui modernios įrangos bombonešiams „Su-24” ir tankams „T-72″. Tokių bombonešių ir tankų Iranas iš Rusijos įsigijo pernai”.
Irano karinė galia Maskvos rankomis nuolat stiprėja. Ši aplinkybė Vašingtono strategams kelia vis didesnį galvos skausmą, tvirtina „The New York Times”.
Nepaprastai politizuota sfera
„Maskva pirmą kartą po šaltojo karo pabaigos aplenkė Vašingtoną. Tačiau verta dėmesio ta aplinkybė, kad 80 proc. ginkluotės, parduotos pernai, tenka dviem šalims – Kinijai ir Indijai”, – pažymi Rusijos laikraštis „Nezavisimaja gazeta”.
Pasak laikraščio, karinės technikos eksportas – nepaprastai politizuota sfera, nes perkama ne tik ginkluotė, bet ir tarptautinės saugumo bei ekonominio bendradarbiavimo garantijos, todėl Rusijos produkcijos pirkėjų ratas toks siauras.
„Ginkluotė – brangi prekė, ją pirkti gali tik šalys, kurių ekonomika auga kaip ant mielių, arba valstybės, turinčios daug naftos dolerių. Prie pirmųjų reiktų priskirti Kiniją ir Indiją, prie antrųjų – Iraną, Alžyrą ir Venesuelą.
Lotynų Amerikos pasislinkimas į kairę, antiamerikietiškų tendencijų sustiprėjimas regione Rusijai atveria čia naują perspektyvią rinką. Regione išsaugotas principas, kuris veikė ir šaltojo karo metais: vieni ginkluotės importuotojai labiau lojalūs Vašingtonui, kiti – Maskvai. Konkurencija vyksta ne kainos ir prekės kokybės lygmeniu, ji yra geopolitinio pobūdžio”, – konstatuoja „Nezavisimaja gazeta”.
Parūpo populistas H.Čavesas
Maskvos akys iš karto nukrypo į Venesuelą, kur prezidento poste įsitvirtino populistas Hugas Čavesas, besistengiantis kiek galima skaudžiau įkąsti Amerikai.
Kai neseniai jis lankėsi Rusijoje, pasirašė kontraktą dėl ginkluotės pirkimo už maždaug milijardą dolerių.
Rusiškos karinės technikos panoro įsigyti ir Argentina. Dviejų šalių gynybos ministrai praėjusią savaitę susitarė, kad Rusija parduos Argentinai karinių sraigtasparnių, priešlėktuvinės apsaugos sistemų ir kitos karinės technikos.
Iki šiol Argentina visą ginkluotę pirko tik iš JAV.
Antroje vietoje – Prancūzija
Jungtines Valstijas pernai aplenkė ir Prancūzija, pardavusi ginklų ir karinės įrangos už 6,4 milijardo dolerių. 2004 metais šis skaičius siekė tik milijardą dolerių.
Pasak studijos, Prancūzija vien tik Indijai pardavė šešis kovinius povandeninius laivus, kurių vertė – 3,5 milijardo dolerių.
JAV Kongreso ekspertai taip pat prognozuoja, kad smarkiai išaugę Prancūzijos ginklų pardavimai gali pažeisti esminius JAV ir jų sąjungininkių interesus, kadangi Prancūzija paprastai labiau paiso savo nacionalinių, o ne NATO interesų.
Grėsmė lėktuvnešiams
Kinija pati irgi didina ginkluotės pardavimo apimtis. 2005 metais ji pardavė karinės technikos už 2,1 milijardo dolerių, tarp jos didžiausių klientų yra Iranas ir Šiaurės Korėja, pasak ataskaitos, gaunantys Kinijos raketų technologijas.
Kongreso studijoje perspėjama, kad „Kinija gali tapti kliūtimi pastangoms apriboti pažangių raketų technologijų platinimą”.
Tuo pat metu Kinijos karinės oro pajėgos, iš Rusijos gavusios „skraidančių cisternų”, gali kelti mirtiną pavojų JAV lėktuvnešiams, patruliuojantiems ne tik prie Taivano krantų. Šios salos, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi, nepriklausomybę Jungtinės Valstijos pažadėjo ginti.
Kongreso studijos autoriai daro išvadą: besivystančių šalių kariškių apetitai kyla kaip ant mielių, o Maskva tuo naudojasi kurstydama globalų nestabilumą, nesusimąstydama apie pasekmes.
Tuo tarpu Maskvos laikraštis „Novyje izvestija” teigia, kad naujosios ginklavimosi varžybos vis labiau intensyvėja, nes, pasak leidinio, „Amerikos administracija nori eksportuoti savo stiliaus demokratiją visomis kryptimis”.
„Novyje izvestija” priekaištauja JAV administracijai, kad ji be jokio būtino reikalo ginkluoja kai kurias buvusias sovietines respublikas, pirmiausiai Gruziją.
Laikraštis daro tokią išvadą: Amerika, kaip ir Rusija, be ceremonijų ieško naujų rinkų, kur būtų galima parduoti savo karinę techniką.