Kauno šilumos tiekėjas kaltinamas valstybės ir Pasaulio banko remiamos būsto modernizavimo programos žlugdymu
Kaune Pasaulio banko ir valstybės remiamus projektus įgyvendinusi daugiabučio namo bendrija gavo antausį nuo šilumos tiekėjo „Kauno energijos”. Ji atsisakė šildyti namą, todėl gyventojai centralizuotą šildymą įsijungė patys. Bendrijos pirmininkė įsitikinusi, kad šilumos tiekėjas mėgina pasipelnyti, nes netiki, kad po šilumos punkto renovacijos 2 kambarių buto apšildymas šalčiausią mėnesį gali kainuoti tik 100 litų. Įmonė tikina, kad konfliktą eskaluoja pirmininkė.
Modernizavo šilumos punktą
Prieš šešerius metus Kauno gyventojų bendrija „Žilvitis” pasinaudojo Pasaulio banko paskola. Name buvo įrengtas naujas šilumos punktas, pakeisti vamzdynai. Projektą suderino ir jam pritarė Kauno šilumos tiekėjas „Kauno energija”.
„Viskas lyg ir būtų gerai: karšto vandens paruošimą apskaitė vienas šilumos apskaitos prietaisas, o namo šildymą – kitas”, – sakė bendrijos pirmininkė Apolonija Laukevičienė.
Mokesčiai už šildymą gyventojams sumažėjo maždaug perpus. Šalčiausią praėjusių metų žiemos mėnesį dviejų kambarių buto šildymas kainavo tik apie 100 litų.
2002 metais bendrija panaudojo dar vieną paskolą. Už 240 tūkst. litų buvo apšiltintas stogas, pakeistos laiptinių durys. Penkių aukštų namas statytas 1967 metais. Jame yra 120 butų.
„Bet konfliktas tarp bendrijos mūsų ir „Kauno energijos” kilo pernai lapkritį, – pasakojo A.Laukevičienė. – Įsitikinome, kad ne energijos taupymas, o lupikavimas rūpi šiai bendrovei”.
Nepasitiki pateikiamomis sąskaitomis
Pasak A.Laukevičienės, „Kauno energijai” nepavykus name pertvarkyti šilumos punkto apskaitos prietaisų, iš kurių būtų likęs tik vienas, įmonė nuo 2005 metų lapkričio bendrijai mokesčius skaičiuoja pažeidžiant teisės aktus.
„Turime du skaitiklius, bet sąskaitas gauname lyg pagal vieną, – piktinosi A.Laukevičienė. – Gyventojai nesutinka, kad būtų tik vienas skaitiklis”. Be bendrijos sutikimo „Kauno energija” neturi teisė pertvarkyti šilumos punkto.
„Gal kerštaudama „Kauno energija” bendrijai neišdavė šildymo sistemos parengimo paso, todėl šilumą įsijungėme patys”, – sakė A.Laukevičienė.
Gyventojai apskundė „Kauno energiją” Nacionalinei vartotojų teisių gynimo tarybai, ūkio ministrui ir parlamentarams. Bendrija „Žilvitis” prašo apginti ją nuo „Kauno energijos” savivalės.
Neįleidžia darbuotojų
„Kauno energijos” generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Karčiauskas sakė, kad konfliktą tarp įmonės ir gyventojų eskaluoja A.Laukevičienė.
„Pirmininkė neįleidžia mūsų darbuotojų į šilumos punktą, todėl jie negali pasenusių skaitiklių pakeisti naujais”, – sakė S.Karčiauskas.
Šilumos tiekėjas mieste įgyvendina savo programą. Pertvarkiusi šilumos punktą „Kauno energija” gali nuotoliniu būdu sekti jo eksploataciją, nors tiesiogiai punkto valdyti negali. S.Karčiausko teigimu, būtent „Kauno energija” yra įpareigota rūpintis skaitiklių įrengimu ir priežiūra, o bendrija tai daryti trukdo.
AB „Kauno energijos” pagrindinė akcininkė yra Kauno miesto savivaldybė. „Bendrijai reikėjo tik parašyti prašymą ir „Kauno energija” būtų skaičiavusi mokesčius pagal abu skaitiklius”, – tikino Savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.
Pasak jo, galiojanti tvarka suteikia teisę „Kauno energijai” taikyti vieno apskaitos prietaiso rodmenų apskaičiavimo metodiką, jei gyventojai nepageidavo kitaip. Be kita ko, A.Vaitiekūnas yra ir AB „Kauno energija” valdybos pirmininkas.
Kovos iki galo
Žilvičio” bendrijos vadovė A.Laukevičienė stebisi pasikeitusia „Kauno energijos” atstovų pozicija. „Bendrija neįsileidžia į šilumos punktą šilumos tiekėjų, nes niekas iki šiol su mumis nekalbėjo apie dviejų skaitiklių įrengimą, – sakė A.Laukevičienė. – Visada buvo akcentuojama, kad vietoje dviejų skaitiklių liks tik vienas”.
Bendrija su „Kauno energija” žada kovoti iki pergalės. „Mes žinome atvejų, kai kitos bendrijos per psichologinį spaudimą pasiryžo vietoje dviejų skaitiklių pasilikti tik vieną, bet mes su tuo niekada nesutiksime”, – sakė A.Laukevičienė.
Pasak bendrijos skundą nagrinėjančios Seimo narės Violetos Boreikienės, energijos taupymo projektus įgyvendinusi „Žilvičio” bendrija mokesčiams už šildymą sutaupo maždaug pusę lėšų. „Valstybė užsibrėžė energijos taupymo prioritetus, o „Kauno energijos” elgesys visiškai iškrenta iš valstybės planų”, – sakė V.Boreikienė.
Valstybė padengia apie 30 proc. išlaidų ir taip remia gyventojus. „Užuot džiaugęsi žmonių taupumu, „Kauno energijos” atstovai visokiais būdais stengiasi jiems kliudyti”, – sakė V.Boreikienė.
Pasak jos, 2007 metais Daugiabučių namų modernizavimo programoje bendrijų paramai numatyta net 15 mln. litų. „Bet žmonės gali suabejoti programos nauda, jei savo sąlygas diktuos šilumos tiekėjai”, – teigė V.Boreikienė.
Konfliktas tarp gyventojų ir šilumos tiekėjų vyksta tuo metu, kai parlamentarė kreipėsi į premjerą Gediminą Kirkilą dėl didesnės paramos būsto modernizavimo programai. „Atsižvelgus į vis didėjančias statybos kainas, 65 Lt/m² parama neskatina gyventojų atnaujinti pastatus”, – akcentuoja V.Boreikienė. Jos nuomone, valstybė turėtų skirti ne mažiau kaip 100 Lt/m² paramą.