Nuo 2003-iųjų balandžio įsigaliojęs Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimas, draudžiantis vairuojant kalbėti mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos, baigiamas pamiršti.
Išvydę pareigūnus vairuotojai taip desperatiškai nebemeta iš rankų šios ryšio priemonės, o ir patys įstatymo sargai, rodos, į šį menką pažeidimą žiūri pro pirštus.
Mūsų keliuose galima nuolat pastebėti mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos šnekančius vairuotojus, o neretas jų nepabijo ir žinučių rašinėti. Tačiau ar daug tokių KET pažeidėjų nubausta?
Praėjus daugiau nei trejiems metams po draudimo kalbėti mobiliuoju telefonu vairuojant įsigaliojimo girdėti apie baudas, skirtas už jo nepaisymą, netenka. Sunkumų kelia ir tai, jog pareigūnams sudėtinga įrodyti, kad vairuotojas tikrai kalbėjo mobiliuoju telefonu, o ne tiesiog laikė jį rankoje ar, pavyzdžiui, kasėsi juo ausį.
Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos atstovai „Autosalonui” tvirtino, kad būta daug atvejų, kai vairuotojai nubausti už šį pažeidimą, tačiau kiek – pasakyti negalėjo.
Pasak jų, tokia statistika Lietuvoje nėra vedama, mat kalbėjimas mobiliuoju telefonu prie vairo traktuojamas kaip „kiti pažeidimai” ir nėra išskiriamas.
Taip pat Lietuvoje nėra suskaičiuota, kiek eismo nelaimių nutinka dėl to, kad vairuotojo dėmesį išblaško pokalbis telefonu.
Tačiau užsienyje statistiniai duomenys ganėtinai iškalbingi – per metus vien Jungtinėse Amerikos Valstijose avarijose, kurias sukėlė bevielio ryšio telefonais kalbėję vairuotojai, žuvo 2 500, sužalota 570 000 žmonių.
Kalbėtis mobiliuoju telefonu vairuojant draudžiama beveik visose ES valstybėse, daugelyje JAV valstijų, kai kuriose iš jų, kaip ir Indijoje, Izraelyje, Japonijoje ar Singapūre, net neleidžiama naudotis laisvų rankų įranga.
Nors viso pasaulio specialistai sutaria – vairuojant kalbėti mobiliuoju telefonu labai pavojinga, ypač pradedančiam vairuotojui, yra manančiųjų, kad tai ne ką pavojingiau nei rūkymas, garso aparatūros reguliavimas, kalbėjimasis su bendrakeleiviais, žiopsojimas į reklamas ir pan.
Eismo saugumo specialistai, analizavę užsienio statistiką, pastebėjo, kad didžiausią pavojų kelia net ne kalbėjimas, bet bandymas surinkti norimo abonento numerį, perskaityti ar parašyti trumpąją žinutę.
O ir laisvų rankų įranga vargu ar turi lemiamos įtakos avaringumui mažinti. Tyrimais nustatyta, kad vairuotojų dėmesį blaško pats pokalbis, o papildoma įranga saugumo nepadidina.
JAV Bentlio koledžo mokslininkai įsitikinę, kad vairuotojai, kalbantys telefonu tiek su laisvų rankų įranga, tiek be jos, rizikuoja keturis kartus dažniau padaryti avariją nei nekalbantys – lygiai kaip ir tie, kurių kraujyje yra 0,01 promilės alkoholio.
„Kadangi net laisvų rankų įranga padėties negelbsti, reikėtų žmones pradėti mokyti, kaip tinkamai kalbėtis telefonu vairuojant – to galima išmokti”, – sako Bentlio mokslininkai.
Jie kaip puikų treniruočių rezultato pavyzdį pateikia lėktuvų pilotus, kurie vairuodami nuolat bendrauja su įgula, oro eismo reguliuotojais bei keleiviais. Pasak jų, toks mokymas galėtų būti įtrauktas į paskaitas vairuotojo pažymėjimui gauti.
Visiška teisybė – visada buvo, yra ir bus vairuojančių ir šnekančių mobiliaisiais telefonais. Reikia vairuotojus pradėti mokyti vairuojant šnekėti.
Nors ir taip pilni keliai „važnyčiuotojų”, kurie ir nešnekėdami telefonais trugdo eismą tvarkingiems vairuotojams.