Irako teismas vakar skyrė mirties bausmę buvusiam šalies vadovui Sadamui Huseinui. Diktatorius pripažintas kaltu dėl 148 šiitų nužudymo Dudžailo kaime prieš 24 metus.
Teismas paskelbė, kad S. Huseinas turi būti pakartas. Nors buvęs Irako prezidentas proceso metu pareiškė, kad, jei bus nuteistas mirti, norėtų gyvenimą užbaigti ne kartuvėse, „kaip paprastas nusikaltėlis”, o būti sušaudytas, teismas neatsižvelgė į šį jo norą.
Mirties bausmė pakariant taip pat skirta buvusiam revoliucinio teismo pirmininkui Avadui Hamedui al-Bandarui bei S. Huseino broliui Barsanui al-Tikričiui.
Teisiamųjų suole dėl žudynių Dudžaile, be S. Huseino, sėdėjo dar septyni jo bendražygiai. Buvusiam viceprezidentui Tahai Jasinui Ramadanui skirta kalėjimo iki gyvos galvos bausmė. Dar trys teisiamieji pripažinti kaltais dėl žudymų ir kankinimų bei nuteisti kalėti iki 15 metų. Kaltinamasis Mohamedas Asavis Ali dėl įrodymų stokos išteisintas.
Šiame procese nagrinėtos žudynės Dudžaile 1982 metais, kurių aukomis tapo 148 šiitai. Tai buvo kerštas už pasikėsinimą į S. Huseiną.
Dešimt nužudytųjų buvo berniukai nuo 11 iki 17 metų. Valdžia laikė juos kalėjime, kol jiems sukako 18, po to juos pakorė.
Pertraukė riksmais
S. Huseinas nuosprendį išklausė pastebimai susijaudinęs. Posėdžio pradžioje jis sargybinių buvo pakeltas iš savo vietos, nes pats nesutiko to daryti. Per posėdį jis ne kartą mėgino pertraukti teisėją riksmais.
Kai pirmininkaujantis teisėjas Raufas Rašidas Abdelas Rahmanas skelbė mirties nuosprendį S. Huseinui, jo netikram broliui ir A. A. el Bandarui, eksdiktatorius šaukė: „Tegyvuoja Irakas! Dievas yra galingesnis nei okupantai!” Keli apsauginiai užlaužę rankas jį išvedė jį iš salės.
Anot specialiojo tribunolo nuostatų, mirties bausmės arba kalėjimo iki gyvos galvos nuosprendžiai automatiškai perduodami apeliaciniam teismui iš devynių teisėjų. Šis teismas turi plačius įgaliojimus nagrinėti apeliaciją, prireikus gali iškviesti papildomus liudytojus.
Nagrinėjimo terminas nėra nustatytas, tačiau, priėmus sprendimą, nuosprendis turi būti įvykdytas vėliausiai praėjus 30 dienų nuo jo paskelbimo.
Teismo pareigūnas žinių agentūrai AP teigė, kad apeliacijos procesas veikiausiai truks tris keturias savaites, nes dokumentacija jau sutvarkyta.
Huseino advokatai perspėjo teismą, kad mirties bausmė gali sukelti naujus sukilėlių išpuolius prieš JAV kariuomenę ir pakurstyti pilietinį karą. Jie taip pat apkaltino JAV prezidento Dž. V. Bušo administraciją, kad nuosprendžio skelbimo data parinkta likus tik dviem dienom iki JAV vyksiančių rinkimų, o tai esą turėtų paskatinti rinkėjus balsuoti už Dž. V. Bušo respublikonų partiją.
Vakar Bagdade ir dar dviejose Irako provincijose įvesta komendanto valanda, siekiant užkirsti kelią smurtui, tačiau išpuolių neišvengta.
Eilė kaltinimų
S. Huseinas taip pat kaltinamas dėl kurdų genocido 1987-aisiais ir 1988-aisiais. Nuosprendis veikiausiai bus priimtas artimiausiu metu.
Jungtinės Tautos taip pat kaltina S. Huseino vyriausybę dėl Irano ir Irako karo 1980-1988 metais. Per šį konfliktą, anot vertinimų, žuvo apie milijonas žmonių. Irano vyriausybė šiame kontekste yra pateikusi ieškinį S. Huseinui dėl genocido.
1990 metų rugpjūčio 2-ąją Irako tankai įvažiavo į Kuveitą ir aneksavo naftos turtingą emyratą kaip 19-ąją Irako provinciją. Po septynių mėnesių okupacijos JAV vadovaujama koalicija išvijo irakiečius iš Kuveito. Kuveitas taip pat nori teisti S. Huseiną.
Po Irako pralaimėjimo Persijos įlankos kare JAV daliniai padrąsino šiitus Irako pietuose sukilti. Tačiau JAV neparėmė sukilėlių, ir S. Huseinas smurtu numalšino pasipriešinimą. Per kautynes dėl šventų Nedžefo ir Kerbelos miestų, taip pat Chilos ir Basros žuvo dešimtys tūkstančių šiitų.
1983-aisiais Irako daliniai, vykdydami S. Huseino įsakymą, į dykumą suvarė ir nužudė 8 tūkst. kurdų, Barsanio genties narių.
Nuo Irano ir Irako karo pradžios 1980-aisiais sunito S. Huseino įsakymu nužudyti keli šiitų religijos lyderiai.
Iraką valdant S. Huseinui sistemingai buvo kankinami, įbauginami ir žudomi režimo priešininkai.