Vandalų proveržiuose – ir antinacistinės mados

Neseniai „Vakarų ekspreso“ pastebėti keisti piešiniai ant pastatų paskatino miesto „puošybos“ temą gvildenti toliau. Atidžiai pasižvalgę senamiestyje ir centrinėje Herkaus Manto gatvėje, ant daugelio namų sienų pastebėjome ir daugiau neaiškios kilmės „meno šedevrų“.

Nelegaliais ir neprofesionaliais grafitų piešiniais, keistomis keverzonėmis, suprantamomis tik patiems vandalams, pažymėtas kone kiekvienas Klaipėdos mieste esantis pastatas daugelio jau nebestebina.

Atkarpoje nuo Lietuvininkų aikštės iki senojo turgaus tokių vandalizmo apraiškų suskaičiavome išties nemažai, o pačiame senamiestyje jaunieji „menininkai“ pasidarbavo dar produktyviau.

Gatvės „menininkų“ polėkio rezultatai miesto valdžią verčia tik skėsčioti rankomis, nežinant, kaip spręsti šią problemą. Be to, pikta ir gyventojams – kiekvienas supranta, kad su nuvalomomis keverzonėmis dingsta ir nemažai mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų.

„Ne menas čia – nesąmonė“

Ant miesto veido ieškant vandalų paliktų ženklų, praeivių gatvėje klausėme, ką jie mano apie naujus piešinius.

Vienintelė iš pakalbintų žmonių, ponia Jūratė, teigė, kad tokiuose jaunimo meniškumo proveržiuose nieko blogo nematanti. Perskaičiusi ant sienos užrašas „Say no to rasizm and nacizm“ („Pasakyk ne rasizmui ir nacizmui“), moteris tik nustebo, kad anksčiau panašių užrašų nepastebėjusi.

„Na, ir kokie šaunuoliai šitaip pasidarbavo? Labai įdomu. Aš tikrai neprieštarauju tokiam menui. Mano pačios sūnus užsiima ekstremaliu sportu ir piešia grafitus. Būtinai jam paskambinsiu ir pranešiu apie šiuos ženklus“, – šypsojosi moteris ir pridūrė, kad eidama gatve dabar labiau dairysis, kad pamatytų daugiau panašių „šedevrų“.

Kiti gatvėje sutikti žmonės nebuvo tokie geranoriški ir apie menininkus-kenkėjus teigiamai nepasisakė.

Ponia Tatjana sakė, kad apipaišytos sienos jokio grožio Klaipėdai neprideda, o apie kokias nors meno apraiškas nereikia net kalbėti: „Tiesa, būtent tokių antinacistinių šūkių ar piešinių nelabai ir pastebėjau. Bet kokiu atveju, nieko gero apie tai negaliu pasakyti. Man liūdna žiūrėti į Klaipėdos pastatus“.

Ponia Rūta irgi sakė nesižavinti išmargintomis sienomis. „Tokius „menininkus“ pavadinčiau tik parazitais. Pripaišyti tai pripaišo, o kas nuvalys? Savivaldybei reikėtų labiau rūpintis, kad prikeverzoti pastatai vėl būtų švarūs“, – teigė ji.

„Nesąmonė šitie piešiniai, o ne menas. Aš pats taip galėčiau nupaišyti, bet proto dar turiu. Ant pastatų sienų nieko negalima rašinėti, net jei pats Čiurlionis norėtų. Man labai įdomu, kur naktimis būna mūsų policijos patruliai, nes atrodo, kad savo rankomis daugiau pagaučiau. Nėra tvarkos pas mus“, – buvo dar kategoriškesnis ponas Albinas, pridėjęs, kad tokiems „menininkams“ reikia pirštus kapoti.

Miestas – namai ne visiems?

Klaipėdos miesto vyriausiasis dailininkas Mindaugas Petrulis teigia, kad mažieji vandalai ir jų tėvai turėtų suvokti, jog kiekvienas toks pakeverzojimas ant pastatų kainuoja didelius pinigus.

„Juk nuvalyti turi Savivaldybė, o pinigai iš kur? Iš mūsų pačių kišenių. Paradoksali situacija: mes tvarkome senamiestį, kiek galėdami stengiamės jį restauruoti, o tai padarius po kelių dienų pastatas būna apipaišytas. Vieni šiukšlina, o kiti tvarko. Miestas juk nesvetimas, ir kol to nesuvoksime, gyvensime sąvartyne“, – kalbėjo jis.

Vyriausiasis dailininkas prieštaravo nusistovėjusiai gatvės menininkų nuomonei, esą jie puošia miestą.

„Ant automobilių juk niekas nepiešia. O pastatų puošti irgi nereikia, jie ir taip atlieka savas funkcijas. Jei jaunimas taip nori pasireikšti, tai gal tegul geriau paišo savo namuose? Bet taip daryti niekas nenori. Kol jaunimas nesupras, kad miestas – lygiai tokie patys namai, situacija bus sudėtinga“, – svarstė M. Petrulis.

Svastikas valo pirmiausia

Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigė pati pastebėjusi svastikas ir kitus keistus piešinius ant įvairių objektų.

„Pastebėtus nelegalius piešinius nuo skulptūrų, suoliukų, sienų ar neprivačių pastatų nuvalo Savivaldybės pasamdyta firma. Žmonės, nusipirkę ar išsinuomoję pastatus, jų priežiūra saugumu ir valymu turi rūpintis patys“, – teigė vedėja.

Ji tikino, kad nacistiniai ir kiti panašūs neigiamą reikšmę turintys piešiniai nuvalomi pirmiausia, dažnai ir nuo privačių pastatų.

„Jaunimas, o labiausiai jų tėvai turėtų susimąstyti apie miestui daromą žalą. Per metus piešinių nuvalymas nuo objektų kainuoja nemažus pinigus. Pernai vėjais paleista per 6 tūkstančius litų“, – tikino I. Šakalienė.

Ji pridūrė, kad pamatyti visus nelegalius piešinius labai sunku: „Situacija greitai keičiasi, jų atsiranda tai vienur, tai kitur, o mūsų skyriaus darbuotojų per mažai, kad viską užfiksuotų. Dažniausiai atrasti išterliotas sienas mums padeda gyventojų skambučiai bei žurnalistų pranešimai“.

Policija turi kitų reikalų

Klaipėdos VPK Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos poskyrio viršininkė Violeta Lideikytė pripažino, kad jaunuolių, nelegaliai paišančių ant sienų, sugaunama tikrai nedaug, o sunkumų kyla todėl, kad pažeidimai vyksta žaibišku greičiu.

„Kai vandalai pagaunami, skiriamos tikrai nemažos baudos. Jų dydis svyruoja nuo 100 iki 1 000 litų, viskas priklauso nuo padarytos žalos dydžio. Nusikaltus nepilnamečiams, baudos išieškomos iš jų tėvų“, – informavo V. Lideikytė.

Poskyrio viršininkės paklausus, ar nereikėtų karštuose taškuose, pavyzdžiui, senamiestyje, skirti papildomų patrulių ekipažų, ji atsakė neigiamai.

„Skirti papildomą stebėjimą itin mėgstamose vandalų vietose nebūtų tikslinga. Policija ir taip turi atlikti daug svarbių reikalų, o ne žiūrėti, kas paišo ant sienų. Patruliai į įvykio vietą važiuoja tik turėdami tikslią informaciją, jog susirinkęs jaunimo būrelis turi dažų ir gali „papuošti“ sienas“, – aiškino V. Lideikytė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.