Pramoginė žvejyba jūroje mūsų mieste dar tik žengia pirmuosius netvirtus žingsnius.
Prie lietuvių žvejų fanatikų prisijungė ir lenkai bei latviai. Tai pirmieji užsienio turistai, užsukantys į Klaipėdą pažvejoti menkių, kurios šiuo metu gerai kimba.
Teigiama, kad ir Lietuvoje galima sužvejoti ne menkesnių laimikių nei Norvegijoje ar Švedijoje, bet tam trukdo itin aršios Baltijos jūros bangos.
Daugėja laivų
Klaipėdos mažųjų laivų asociacijos prezidentas Algirdas Valentinas pasakojo, kad uostamiestyje atsiranda vis daugiau laivų, pritaikytų pramoginei žvejybai. Šiuo metu asociacijai priklauso 30 laivų.
„Baltijos jūroje pažvejoti nori ir latviai bei lenkai. Latviai nors jūros turi daugiau, bet ten nėra menkių. Būtent dėl jų ir sulaukiame latvių. O lenkai atvažiuoja pažvejoti į Lietuvą iš smalsumo”, – mano A.Valentinas.
Jis pastebėjo, kad pramoginė žvejyba iš laivų stipriai populiarėja. Vienintelė blogybė yra ta, kad jūra labai banguota, būna dienų, kai neįmanoma išplaukti ir tenka ardyti visus planus.
„Lietuvoje niekada nebus tokių idealių sąlygų žvejoti kaip Norvegijoje. Ten įplauki į fiordus ir gali ramiai žvejoti”, – pasakojo A.Valentinas.
Į ramesnes Kuršių marias plukdyti meškeriotojų neverta, nes ten esą nėra ką gaudyti.
Laimikiai gerėja
Vandens turizmo agentūros „Jovila” savininkė Jovita Kauneckytė taip pat pastebėjo, kad pramoginė žvejyba populiarėja.
Tačiau kol kas tai yra prieinama tik turint bendraminčių būrelį. Pavieniams asmenims plaukti žvejoti per brangu.
Jie negali prisijungti prie grupės, nes jos dažniausiai būna sudarytos iš draugų ir pažįstamų, o jie nenori priimti svetimų.
„Iš pavienių žmonių surinkti 10 žmonių grupę labai sunku. Priklausomai nuo dienos ir laivo išplaukti į 8 valandų žvejybą kainuoja nuo 800 iki 1200 litų. Vienam žmogui tai būtų brangu”, – mano J.Kauneckytė.
Anot jos, dažniausiai užsakoma prieš mėnesį. Yra labai daug norinčių, net laivų neužtenka. Dabar norint užsisakyti žūklę, laisvų vietų tebūtų gruodžio mėnesį.
Didžiausios kamšatys yra savaitgaliais. „Mano įmonė per mėnesį išplukdo apie šimtą žmonių”, – sakė J.Kauneckytė.
Ji pastebėjo, kad pastaraisiais metais žvejai grįžta su labai gerais laimikiais.
„Manyčiau, kad ateityje meškeriojimas išpopuliarės ir Lietuvoje”, – sakė J.Kauneckytė.
Prasta reklama
„Turizmo informacijos centre turime dviejų žvejoti plukdančių įmonių adresus. Bet nelabai daug kas teiraujasi, o antra – nėra didelės pasiūlos”, – pastebėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
„Manau, kad siūlyti kaip pramogą žvejybą yra didelė perspektyva. Jaučiama, kad atsigauna jūrinis turizmas, kurio dalis galėtų būti ir žvejyba. Noro žvejoti yra, bet tai nėra tinkamai pateikiama kaip paslauga turistui”, – sakė R.Savickienė.
Anot jos, vasarą vienas kitas turistas klausdavo apie galimybę įmerkti meškerę Lietuvos vandenyse, bet šiandieną mes dar tikrai neskambame kaip žvejų išgirtoji Norvegija.