Košės – maistas ir vaikams, ir suaugusiesiems

Košių nauda jau seniai niekas neabejoja, juk vaikus stengiamės maitinti naudingiausiais produktais. Vargu ar rasit bent vieną vaiką, kuris nežinotų, kas yra košė. Ir esmė visiškai ne ta, kad košė – palyginti pigus maisto produktas. Gal ir mums, suaugusiesiems, nereikėtų raukytis pamačius garuojančią košę?

Moksliniai tyrimai įrodė, kad žmonės, pusryčiams valgantys košes, dieną rečiau užkandžiauja nesveiku maistu ir dažniau užkandžiams pasirenka vaisius. Matyt, dėl šios priežasties šie žmonės paprastai yra lieknesni už tuos, kurie į košes paprasčiausiai šnairuoja. Pagalvokime: košės – puikus skaidulinių medžiagų šaltinis, todėl išvengsite vidurių užkietėjimo, sumažinsite hemorojaus, storosios žarnos vėžio riziką, sumažės cholesterolio kiekis kraujyje, tai reiškia, kad kartu sumažės ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligų tikimybė.

Valgydami košes, patiekalus iš kruopų, gaunate mažiausiai 15 organizmui būtinų medžiagų: vitaminų, mineralų, aminorūgščių, angliavandenių, augalinių riebalų, bet apie viską – iš eilės.

Grikiai

Ko gero, populiariausi. Grikių košėje geležies yra du kartus daugiau nei bet kurioje kitoje. Grikiuose daug fosforo, magnio, B grupės vitaminų, vitamino P, rutino (tai medžiaga, kartu su vitaminu C, sustiprinanti mūsų kraujagysles, taigi ne tik dantenos nekraujuos, bet ir kojos bus gražesnės), taip pat nepakeičiamos aminorūgšties lizino. Tai dietinis produktas norintiesiems saugiai lieknėti.

Grikius rekomenduojama valgyti sergant kepenų ligomis, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, įvairios kilmės tinimams.

Ryžiai

Juose daug aminorūgščių, daug kalio, tai ypač svarbu vemiant, viduriuojant arba gausiai prakaituojant (pvz., sportuojant ar karščiuojant). Geriau rinkitės nepoliruotus ryžius, kadangi būtent luobelėje kaupiasi visos gerosios medžiagos, pavyzdžiui, B grupės vitaminai. Jie būtini ne tik egzaminus laikantiems studentams, bet ir nuolat į stresines situacijas papuolantiems vadybininkams ar įstaigų darbuotojams.

Kitos kruopos

Kvietinės kruopos rekomenduojamos sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, teigiama, kad kviečiai sustiprina imunitetą. Labai maistingos, jose daug lengvai virškinamo krakmolo.

Miežinėse kruopose yra kalio, kalcio, fosforo, geležies, vario, nikelio, chromo, jodo, cinko.

Avižose daug baltymų, augalinių riebalų, kalio, fosforo, magnio, kalcio, vario, geležies, vitaminų B ir E. Rekomenduojama sergant virškinamojo trakto, o ypač kepenų ligomis.

Soros teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių, kepenų bei kraujodaros sistemos veiklą. Jose yra leucino ir histidino, kurios itin svarbios augant organizmui. Kalis ir magnis reikalingi širdies veiklai, o fosforas sustiprina kaulus ir dantis. Baltymų sorose daugiau nei grikių, perlinėse, ryžių, miežinėse kruopose. Juose yra ir B grupės vitaminų.

Kad košė būtų gardesnė

Grikiai. Kad košė būtų skani, vandens reikia pilti dvigubai daugiau nei kruopų, pvz., 1 puodelis kruopų ir 2 – vandens. Verdant košę ant viršaus suberiami smulkiai supjaustyti svogūnai ir džiovintų grybų milteliai, o, baigus virti, – sviestas ir supjaustytas kiaušinis.

Ryžiai. Kad išvirę ryžiai būtų birūs, Rytuose juos verda tokiu santykiu: 200 ml ryžių ir 300 ml verdančio vandens. 3 min. verdama ant didelės ugnies, 7 – ant vidutinės, 2 – ant silpnos ugnies. Jokiu būdu nevirkite ilgiau kaip 12 minučių. Nekelkite dangčio, beje, patariama pasirinkti tokį puodą, kurio dangtis nepakiltų net ir labiausiai verdant vandeniui. Baigę virti nekelkite dangčio dar 12 minučių.

Soros. Prieš virdami nuplaukite 6–7 kartus, kol vanduo pasidarys skaidrus, paskutinius kartus – karštu vandeniu. Kai soros būna pusiau išvirusios, vandenį reikia nupilti ir užpilti pienu, kuriame ir baigiama virti.

Avižinė košė. Suaugusiems ji verdama iš neskaldytų, netrintų grūdų. Skaniausia, jei avižos verdamos kartu su ryžiais (ryžių truputį daugiau). Pagardinama sviestu ir/ar kepintais svogūnais. Vaikams verdama iš trintų ar kitokiu būdu suskaldytų avižų grūdų. Išvirusi masė supilama į kiaurasamtį, kad atsiskirtų neišsileidę elementai. Po to į vaikišką košę įpilama pieno, kad būtų ne tąsi masė, o skysta košė, kurią galima net gerti. Po to dedama cukraus. Jo turi būti tiek, kad nesijaustų saldumas, o tik būtų pašalintas grūdo skonis. Košė gardinama cinamonu, anyžiais, apelsinų žievelių milteliais. Tinka ir uogienės.

Perlinės kruopos

200 ml kruopų užpilti 1 l vandens ir mirkyti 10–12 valandų. Vandenį nupilti, o kruopas suberti į pašildytą iki 40°C pieną (2 l konkrečiu atveju).

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.