Juodkrantėje atidaryta pirmoji ir vienintelė Lietuvoje jūrų kadetų mokykla.
Pirmieji jūrų kadetai po priesaikos išplaukė į marias, kur juos užklupo audra. Tai jų neišgąsdino, tik dar labiau paskatino entuziazmą išmokti nugalėti kliūtis tiek žemėje, tiek jūroje.
Kartais turi praeiti dešimtmečiai, kad mums atrodęs nereikšmingas įvykis taptų istorine data. Tačiau yra datų, kurios akimirksniu tampa istorija. Tokia yra ir 2006 metų spalio 26-oji. Tądien Lietuvoje įkurta Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.
Dėl šios idėjos apskrities, Klaipėdos ir Neringos miestų valdininkai ietis laužė beveik dvejus metus. Viskas prasidėjo nuo to, kad keli jūrines idėjas puoselėjantys uostamiesčio atstovai, tarp kurių buvo ir karinių jūrų pajėgų kapelionas Romualdas Ramašauskas, Anglijoje pabuvojo jūrų kadetų mokykloje, iš arti pamatė, kaip jaunuoliai ugdomi jūrine dvasia, ir užsidegė noru kažką panašaus padaryti Lietuvoje.
Idėjos kurti kadetų mokyklą entuziastingai ėmėsi klaipėdiečiai. Ją statyti žadėta ir Smiltynėje, ir prie Palangos. Tačiau kai, be idėjų, atsirado ir reali galimybė kadetus paremti valstybės lėšomis, varžybas laimėjo Neringos atstovai.
Būta ir skeptiškų replikų. Girdi, neringiškiai taip gelbsti savo kailį, nes tiek Juodkrantė, tiek Nida – senstančios gyvenvietės, kurios pilnos žmonių tik vasarą. Atėjus rudeniui, klasės pustuštės – nėra jaunosios pamainos. Mokyklas reikės uždaryti.
To neneigia ir patys neringiškiai. Tačiau bene svarbiausia sprendžiant patalpų klausimą buvo tai, kad išties Juodkrantėje yra puiki pagrindinė mokykla ir nebereikia visko pradėti nuo nulio.
Jūrinė disciplina – fakultatyvas
Po visų svarstymų šį rudenį rugsėjo pirmąją Juodkrantėje buvo surinkta iš V-VI klasių moksleivių pirmoji jūrų kadetų grupė. Jūrinė disciplina jiems dėstoma kaip fakultatyvas.
Mokyklos direktorės Audronės Grigalionienės teigimu, per rugsėjį ir spalį, talkinant Lietuvos jūreivystės kolegijai, Klaipėdos universitetui parengta jūrų kadetų mokymo programa. Ateityje ji bus tobulinama. Daug ką padiktuos turimos sąlygos, pats gyvenimas. Tačiau programa oficialiai įteisinta ir šios gyvenvietės mokykla gavo dokumentus, patvirtinančius, kad ji veikia kaip Juodkrantės Liudviko Rėzos pagrindinė jūrų kadetų mokykla.
Kadetams pavydi net Seimo narys
Į savanorių kadetų krikštynas atvyko nemažai garbių svečių. Tarp jų buvo ir jūrų kapitonų, Seimo narių. Rado laiko savomis akimis įsitikinti, kaip gimsta jūrų kadetų mokykla, ir į ceremoniją atvykęs ne tik Seimo narys, bet ir jūrų kapitonas Vaclavas Stankevičius. Pakalbintas po oficialiosios iškilmių dalis jis sakė: „Laikas parodys, ar Juodkrantėje prigis kadetai ir jūrinės idėjos. Bet kad tokia mokykla reikalinga Klaipėdos kraštui – neabejoju. Aš, profesionalus jūrininkas, buvau sužavėtas, kaip vos porą mėnesių jūrinių dalykų pasimokę vaikai jau riša jūrinius mazgus. Gerąja prasme jiems net pavydžiu, nes mano vaikystėje nieko panašaus nebuvo. Jeigu būtų įmanoma laiko ratą atsukti atgal, labai norėčiau pats pradėti nuo to, ką daro šie drąsūs vaikai. Ir kviečiu ne tik mūsų jūrinę visuomenę, bet ir likusius ne niurnėti, kritikuoti, o padėti jiems augti, tvirtėti, kad ateityje taptų tikrais jūrų kadetais ir savo pavyzdžiu užkrėstų kitus.”
Padės ir meras
Be jūrų kadetų linksmo klegesio, Neringos meras Vigantas Giedraitis dėl idėjos juos įkurdinti Juodkrantėje užsitraukė ir galvos skausmą. Lengva pasakyti, priimti vaikus, panorusius tapti jūrų kadetais, iš visos Lietuvos. Tačiau kur tu rasi tokį geradarį turtuolį, kuris, turėdamas per akis poilsinių nerijoje, jas geranoriškai perleistų jūrų kadetams kaip bendrabučius. Namai, vilos, kavinės – pelningas verslas, net jei per žiemą jie ir tušti. Vasarą atsigriebiama dvigubai. Penktokėliai – investicija į ateitį, kurioje gal tavęs ir nebebus. Tegu jais rūpinasi valstybė ir kiti. O tie „kiti”, anot Neringos mero, jau beldėsi ir į Premjero Gedimino Kirkilo, ir į krašto apsaugos ministro Juozo Olekos duris. Tikimasi, kad ir bus išgirsti. Nesuradus kur apgyvendinti iš žemyno atvykusių vaikų, jūrų kadetų idėja gali ir likti tik gerų norų idėja. Nebus vaikų, nebus ir kam perduoti patirtį, įgyvendinti kad ir netobulą kadetų ugdymo programą.