Dar šiais metais dienos šviesą turėtų išvysti vadinamasis klasterizacijos žemėlapis – analizė, kurioje bus matyti, kokiose Lietuvos vietovėse paranku vienos srities įmonėms suvienyti jėgas bendram darbui
Pirminiame klasterizacijos žemėlapio variante bus pateikta, kokiose šalies ūkio srityse esama klasterių – tarpusavyje veikiančių viena kitą įmonių, vykdančių bendrą veiklą – užuomazgų.
Rengti šį žemėlapį Ūkio ministerija patikėjo viešajai įstaigai „Žinių visuomenės institutas”. Atsižvelgusi į šią analizę Ūkio ministerija ruoš programą, numatančią skatinti klasterių kūrimąsi.
Klasterizacijos šalininkai pripažįsta, kad įmonių grupavimasis tam tikroje geografinėje aplinkoje bendrai kurti ir teikti rinkai naujus produktus arba paslaugas yra viena iš galimybių regiono konkurencingumui didinti.
Pirmasis klasterizacijos žemėlapio rengimo etapas bus baigtas dar šiais metais. Žemėlapis jau gruodžio pradžioje bus pristatytas Ūkio ministerijai. Antrasis etapas, pasak „Žinių visuomenės instituto” direktoriaus Roberto Jucevičiaus, turės būti baigtas iki 2009 metų.
Anot Ūkio ministerijos pramonės ir verslo departamento direktoriaus pavaduotojos Violetos Viršilo, darbų eiga priklausys nuo to, kaip tam pavyks gauti lėšų.
„Galutinis žemėlapio variantas kainuotų apie 700-800 tūkst. litų. Jis turėtų būti rengiamas ne tik remiantis statistiniais duomenimis, bet ir bendradarbiaujant su atskiromis įmonėmis. Kol kas darbus stabdo lėšų stygius”, – kalbėjo ji.
Jucevičius, nors ir pripažindamas, kad skiriant lėšas projektui buvo kilę finansavimo kliūčių, viliasi, kad darbus pavyks baigti laiku. „Dirbsime su visais suinteresuotaisiais – regionine valdžia, įmonių grupėmis – tais, kurie galės skirti lėšų. Jau dabar matyti, kad suinteresuotųjų žemėlapio parengimu nestinga”, – sakė Jucevičius.
Užuomazgų yra
Anot „Žinių visuomenės instituto” vadovo, kol kas Lietuvoje įmonės susietos per menkais kooperaciniais ryšiais, kad įmonių bendradarbiavimą būtų galima pavadinti klasteriais. Tačiau Jucevičius teigė, kad bent jau klasterių kūrimo srityje Lietuva nuo Latvijos ir Estijos neatsilieka.
„Estai tik mėgina žvelgti į problemą, latviai turi parengę klasterizacijos žemėlapį. Tačiau šioms valstybėms reikia įveikti dar vieną kliūtį – visa Latvija susitelkusi Rygoje, o Estija – Taline. Lietuva pasiskirsčiusi kur kas tolygiau, mūsų regionuose pastebima ir įmonių specializacija”, – kalbėjo Jucevičius.
Jo manymu, iš visų modernių sektorių didžiausią potencialą tapti klasteriu turi elektroninių paslaugų klasteris Kaune. Aktyviai mėgina bendradarbiauti inžinerinės pramonės įmonės. Alytuje formuojasi labai stiprus baldininkų klasteris.
„Apskritai medienos klasteris Lietuvoje – vienas stipriausių. Tokiu jį padarė švedų baldų koncernas „Ikea”, – teigė pašnekovas.
Kitų klaidos
Neseniai Lietuvoje viešėjęs Slovėnijos tyrimų ir aukštojo mokslo ministerijos sekretorius Alešas Miheličius perspėjo, kad kuriant klasterius reikia būti itin atsargiems, įvertinti šalies galimybes. Viena didžiausių klaidų, kurias kurdama klasterius padarė Slovėnija – pernelyg didelis atvirumas. Pradėjus kurti klasterius atsirado labai daug iniciatyvų, todėl buvo itin sudėtinga išskirti svarbiausias. Kad taip neatsitiktų Lietuvoje, nereikia pamiršti, kad klasterių kūrimui skirtas biudžetas nėra beribis. Be to, turite pasirūpinti, kad susidarytų reikiama žmonių grupė, būtų tinkama industrija ir kartu gebančios dirbti įmonės”, – patarė Alešas Miheličius.