Verslas nesirengia reaguoti į trumpalaikius kuro kainų šuolius
Rinkos ekspertai teigia, kad pastaruoju metu nuo rekordinių aukštumų nukritusios degalų kainos paskui save žemyn nenutemps kitų produktų ir paslaugų įkainių. Atvirkščiai, brangstant žaliavoms, kylant darbo užmokesčiui, įmonės priverstos didinti ir savo gaminių kainas.
Duona toliau brangsta
Ar atpigs prekės ir paslaugos – toks klausimas gali kilti stebint mažėjančias kuro kainas ir prisimenant, kai daugelis gamintojų ir paslaugų teikėjų aiškino buvę priversti kelti įkainius, degalams pabrangus iki rekordinių aukštumų – 3 litų 40 centų už degalų litrą. Nuo rugsėjo kuras po truputį pigo ir pasiekė gana stabilią ribą – 2,80-2,90 lito už litrą. Tačiau ir verslininkai, ir ekonomistai sako, kad pigti kitiems produktams bei paslaugoms nėra pagrindo.
Atvirkščiai, duonos gaminių gamintojai teigia esą priversti didinti savo produkcijos kainas. Tam įtakos turėjo pabrangusi žaliava – miltai. Po prasto šių metų derliaus miltai brango net iki 20-30 procentų, o duona parduotuvėse jau kainuoja iki keliasdešimties centų brangiau. Be to, nuolat rinkoje jaučiamas darbuotojų stygius verčia kelti atlyginimus.
Kauno konditerijos gaminių bendrovės „Alkava” atstovai teigia, kad būtent šios priežastys ir lėmė, jog produkcijos kainos neseniai pakilo 2 procentais.
„Didėjančios algos, pabrangęs kuras – tai pagrindiniai faktoriai, kurie lėmė, kad jau anksčiau teko pakelti produkcijos kainas. Pastaruoju metu atpigus kurui, kainų tikrai nemažinsime, nes brango žaliavos”, – teigė „Alkavos” prekybos direktorė Liuda Končienė.
Duonos gaminių kepyklos „Mentora” vadovas Vitalis Kazakevičius taip pat patvirtino, kad duonos gaminiai brangsta, šoktelėjus žaliavų įkainiams ir darbuotojų atlyginimams, kuriuos netolimoje ateityje tikriausiai reikės dar kelti, o tai taip pat lems duonos kainas.
„Trūksta darbuotojų, todėl didiname algas, bet matome, kad to gali neužtekti. Jei kiti rinkos dalyviai didins atlyginimus, automatiškai juos turėsime kelti ir mes. Darbo rinkoje šiuo metu yra didelė konkurencija, nes darbininkų labai stinga”, – sakė V.Kazakevičius.
Mažmeninės prekybos bendrovės „VP Market” atstovai teigia, kad produktų tiekėjai jau prakalbo ne tik apie duonos, bet ir apie pieno produktų, taip pat vištienos kainų šuolį.
„Kai kurie produktai brango dėl sausros ir liūčių sumažėjusio grūdų derliaus. Tiekėjai kalba, kad brangs jau ir pieno produktai bei vištiena”, – sakė „VP Market” atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė.
Vežėjai kainų nemažins
Labiausiai kuro kainų pokyčius pajuto transporto paslaugas teikiančios bendrovės, nes jų pelnas tiesiogiai priklauso nuo degalų kainų. Tačiau nei taksi firmos, nei bendrovės, pervežančios keleivius, nežada atpiginti savo paslaugų. Per metus bilietų kainos šoktelėjo 7-8 procentais. Prieš kelis mėnesius kelionė iš Vilniaus į Kauną kainavo 15 litų, o dabar – 17 litų.
„Kuro kainos daro labai didelę įtaką – pusę sąnaudų sudaro kuras. Bilietų kainos ilgą laiką buvo nustatytos tokios, kokiomis vežant keleivius kuro litras turėtų kainuoti 1-1,50 lito. Net ir dabar kuras dar yra per brangus. Prisideda nauji mokesčiai, auga valdytojo mokestis, brangsta draudimas. Kiekviena naujovė mums brangina verslą”, – teigė Vilniaus bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.
Kauno keleivinio transporto bendrovės „Kautra” marketingo direktorius Gintautas Pakusas teigė, kad bendrovė nereaguos į trumpalaikius kuro kainų šuolius rinkoje.
„Bilietai šiais metais brango dėl dviejų priežasčių: padidėjusių kuro kainų ir išaugusių darbuotojų atlyginimų. Kuro kainų svyravimai yra trumpalaikiai ir jie nelemia keleivių pervežimo įkainių. Sumažinti kainų neplanuojame, ir nemanau, kad jos kada nors galėtų mažėti”, – teigė „Kautros” marketingo direktorius.
Kauno taksi bendrovėms, kurių paslaugų kainos taip pat išaugo nuo 1,20-1,30 lito iki 1,80 lito už kilometrą, smukusios benzino ir dyzelino kainos beveik neaktualios, mat daugelis taksi automobilių naudoja dujas. Jų kaina dėl „Mažeikių naftoje” įvykusios avarijos šoktelėjo iki rekordinės žymos – 2 litų už litrą, todėl apie paslaugų piginimą negalvojama. Taksi bendrovių atstovai teigia, kad jei dujų kaina pakils iki 2,20 lito, važinėti dujomis nebeapsimokės, ir taksi vairuotojai pirks benziną.
Veikia makroekonomikos dėsniai
Pasak ekonomikos ekspertų, vartotojai į kainų pokyčius reaguoja skausmingai, todėl kainas rinkoje dažniausiai stengiamasi laikyti stabilias. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus teigimu, pagal makroekonomikos dėsnius pingant kurui nebūtinai pigs ir su juo susiję produktai.
„Priešingai daugelio žmonių įsivaizdavimui, kainą lemia ne produktų gamybos sąnaudos, o jų paklausa. Laisvojoje rinkoje produktas vartotojams parduodamas už tokią kainą, už kokią gali pirkti vartotojai ir kokia maksimaliai naudinga pardavėjui. Todėl įvairių sąnaudų pokyčiai, ar tai būtų mokestinės sąnaudos ar sudedamųjų dalių kaina, pavyzdžiui, naftos kaina, nebūtinai atsispindi nustatant galutinę produkto kainą. Tai reiškia, kad naftos kainoms kylant, ne visada tiesiogiai jų kainos pokytis lems produktų, kuriems gaminti yra naudojama nafta, kainas. Todėl naftos produktų kainai krentant, produktų kaina kris netiesiogiai proporcingai. Kainų pokyčiai yra skausmingi vartotojams, o kartu ir pardavėjams, todėl keisti kainas stengiamasi kiek galima rečiau, tam, kad nebūtų erzinami vartotojai”, – sakė R.Šimašius.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis teigė, kad staigūs konkurenciniai pokyčiai rinkoje įmanomi tik idealioje konkurencinėje aplinkoje, bet tokia paprasčiausiai neegzistuoja.
„Logiškai mąstant, kuro kainų pokyčiai turėtų tuoj pat atsispindėti ir kitų produktų kainose, tačiau realioje ekonomikoje tai būna gana retai. Mūsų šalies ekonomikos struktūra yra monopolistinės konkurencijos tipo. Tai reiškia, kad bet kurio produkto gamintojai yra iš dalies monopolininkai. Monopolija turi pelno rezervą, kuris neegzistuotų idealiai konkurencinėje rinkoje, o tik tokioje rinkoje bet koks sąnaudų kainų pasikeitimas, pavyzdžiui, pasikeitus kuro kainoms, turėtų lemti ir prekių kainas. Tačiau monopolistinės konkurencijos sąlygomis įmonės gauna viršpelnį, leidžia tam tikram laikui nustatyti nuolatines kainas ir jos nesikeičia kiekvieną dieną. Pats kainų keitimas brangiai kainuoja, nes tai susiję su prekės reklama ir konkurencija”, – teigė R.Kuodis.
Atsargios prognozės
„Mažeikių naftos” atstovai teigia, kad prognozuoti kuro kainų beveik neįmanoma, tačiau vis dėlto atsargios optimistinės prognozės egzistuoja.
„Kadangi kainos priklauso nuo pasaulinės rinkos svyravimų, tai padėtis šiuo metu yra pakankamai rami. Ilgą laiką benzino kainos krito. Dabar didmeninė 95 markės benzino kaina svyruoja apie 2,50 lito už litrą, dyzelino – 2,60 lito. Tikėtina, kad kainos netolimoje ateityje gali svyruoti, tačiau nedaug. Nėra jokių požymių, kurie rodytų, kad kainos kils bent jau artimiausiu laiku. Kainos stabilizavosi pasaulinėje rinkoje, taip pat ir „Mažeikių naftoje”, – teigė naftos perdirbimo įmonės komunikacijos skyriaus vadovas Giedrius Karsokas.