Buvusią didžiausią JAV karinę bazę Europoje vokiečiai pertvarkė į modernų verslo centrą
Praėjusią savaitę Kaunas buvo sujungtas su Senuoju žemynu dar vienu tiltu, keičiančiu sąvokų „toli” ir „brangu” turinį. Iš Karmėlavos keturis kartus per savaitę pradėjo skraidyti „Ryanair” orlaivis, besileidžiantis Frankfurto Hano oro uoste – buvusioje milžiniškoje amerikiečių karinėje bazėje. Nuo jos iki vieno didžiausių oro transporto logistikos centrų – Frankfurto prie Maino – tėra 120 kilometrų arba pusantros valandos kelionės specialiu autobusu.
Tačiau šios oro jungties architektai neabejoja, kad sulig kiekviena diena ieškančiųjų, kaip patogiau važiuoti iki Liuksemburgo, Štutgarto, Kelno, Diuseldorfo ar kitų svarbių Europos centrų, bus vis mažiau. Verslo žmonės daugybę reikalų galės sutvarkyti Frankfurto Hano oro uoste atidarytame moderniame Rytų ir Vidurio Europos šalių verslo centre.
Verslininkai vietoj kariškių
Šaltojo karo laikais išdygusią amerikiečių karinių oro pajėgų bazę primena vos keletas detalių Frankfurto Hano oro uosto teritorijoje – savotiškos architektūros karininkų namai, gelžbetoninis angaras naikintuvams slėpti ir… 18 duobučių golfo laukas. Jei ir yra dar kas nors, tai šiandien to neįmanoma pamatyti per statybininkų pastolius, erdvę karpančias kranų strėles ir jau išdygusius milžiniško logistikos centro terminalus. 1993-iaisiais pasitraukus kariškiams, šiame Reino žemės-Pfalco regione gyvenimas kurį laiką buvo akivaizdžiai apmiręs, tačiau Vokietijos makroekonomikos ekspertai, atlikę keletą studijų, garantavo, kad investicijos į civilinį oro uostą bei verslo centro kūrimą netruktų atsipirkti.
Tai, kad minėti skaičiavimai buvo teisingi, įrodė netrukus čia pradėjusios kurtis garsiausių logistikos kompanijų atstovybės (šiuo metu didžiausią krovinių apyvartą generuoja „Aeroflot Cargo”, skraidinanti su vienais didžiausių pasaulyje krovininiais lėktuvais). Be to, Reino žemės-Pfalco Pramonės, prekybos ir amatų rūmai pakvietė čia kurtis kitų šalių verslo ambasadorius, kurie turėjo padėti užmegzti ryšius ir tarpininkauti ieškant kontaktų įvairių šalių kompanijoms.
Lygiai prieš dešimtmetį pasiūlymą tapti tokio projekto pionieriumi gavo tuometinėje Lietuvos investicijų agentūroje dirbęs Darius Kremensas. Prisimindamas įsikūrimą apleistuose kariniuose barakuose, šiuo metu draudimo kompanijos „Ergo Lietuva” valdybos narys su šypsena pasakojo, kad, tuomet nurodžius savo adresą, ne vienas verslininkas gerokai suglumdavo.
„Anuomet, tik pradėjus kurti naują ekonominę zoną, tai buvo beveik nežinoma ir tikrai nereprezentatyvi vieta. Čia veikė gal penkių įmonių atstovybės. Šiandien vaizdas visiškai kitoks – Hano oro uostas per metus priima per 3,5 mln. keleivių, o gyvenimas verda. Tai reiškia, kad prognozės dėl naujo verslo centro perspektyvumo ir efektyvumo pasitvirtino su kaupu. Jei ši atstovybė būtų turėjusi vien simbolinę dviejų šalių bendradarbiavimo reikšmę, 10 metų ji tikrai nebūtų išsilaikiusi”, – dėstė D.Kremensas.
Pašnekovas patikino, kad pačių verslininkų, ketinančių pradėti darbą su naujais partneriais Europoje, poreikiai per keletą pastarųjų metų radikaliai nepasikeitė.
„Nors asmeninė pažįstamų patirtis bei rekomendacijos yra labai svarbios, visgi efektyviai veikiančios verslo paramos struktūros gali supaprastinti daugelio techninių problemų sprendimą, padėti išvengti klaidų, o norimų rezultatų pasiekti greičiau”, – tikino D.Kremensas.
Ledai pajudėjo
Statistika liudija, kad praėjusiais metais eksportas iš Reino žemės-Pfalco į Lietuvą viršijo 91 mln. eurų, o mūsų šalies kompanijos čia pardavė produkcijos beveik už 8 mln. eurų (2003-iaisiais šis rodiklis siekė 19 mln. eurų). Reino žemei-Pfalcui tenka 6,06 proc. viso Vokietijos eksporto į Lietuvą. Iš šio krašto daugiausia tiekiami dažai, lakas ir glaistas, sunkvežimiai ir specialios paskirties mašinos, žemės ūkio mašinos, kalnakasyboje ir statybos pramonėje naudojamos mašinos, įvairūs chemijos pramonės gaminiai.
Šis regionas taip pat garsus tuo, kad Maince savo būstinę turi antroji pagal dydį VFR televizija ZDF. Čia yra ir chemijos pramonės giganto BASF pagrindinė būstinė, daugybė medienos prekių gamintojų, automobilių tiekėjų. Du trečdaliai Vokietijos vyno derliaus surenkama šioje žemėje. Reino žemėje-Pfalce išsidėstę 4 pagrindiniai Vokietijos vyno regionai, čia driekiasi ir garsioji „Vokietijos vyno gatvė”.
Lietuvos verslininkai į šį kraštą gabeno radijo ir televizijos prietaisus, medienos prekes (be baldų), pjautinę medieną, vaisių ir daržovių sultis, elektrotechnikos gaminius.
Gerų idėjų katalizatorius
Vertindamas Frankfurto Hano oro uoste atidarytą naują Rytų ir Vidurio Europos šalių verslo centrą, kuriame įsteigtas ir Lietuvos verslo atstovybės biuras, D.Kremensas pastebėjo, kad darbo sąlygos bei galimybės pasikeitė beveik neatpažįstamai.
„Čia įrengti iš tiesų modernūs biurai, kurie sukuria naujos kokybės sąlygas darbui. Centre verslininkams bus teikiamos konsultacijos, padedama užmegzti kontaktus norintiesiems dirbti Vokietijoje ar su šios šalies partneriais. Verslininkai taip pat galės nuomotis patalpas valandai, mėnesiui ar kitam jiems reikalingam laikui ir gaus priemones, reikalingas jų darbui. Itin svarbu tai, kad Frankfurto Hano oro uosto adresas tapo puikiai žinomas ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos verslo bendruomenėje. Tai iš tiesų labai daug”, – sakė D.Kremensas.
Rytų ir Vidurio Europos šalių verslo centro atidarymo iškilmėse dalyvavęs ūkio ministras Vytas Navickas taip pat sakė tikintis, kad Lietuvos ir kitų šalių verslininkai sėkmingai pasinaudos jo teikiamomis galimybėmis.
„Tai, kad centras yra oro uosto teritorijoje – didelis pranašumas. Čia galės vykti kontaktų mugės, konferencijos, seminarai ir kiti verslui reikalingi renginiai. Tikiu, kad sėkminga centro veikla prisidės prie dar intensyvesnių Lietuvos ir Vokietijos santykių”, – sakė ūkio ministras.
Tokius pat lūkesčius išsakė ir Lietuvos delegaciją priėmęs Vokietijos Reino žemės-Pfalco ekonomikos, transporto, žemės ūkio ir vynininkystės ministras Hendrikas Heringas.
„Ekonominiai ryšiai su Baltijos šalimis mums yra labai svarbūs. Tikiu, kad naujas skrydis tarp Kauno ir Frankfurto Hano oro uostų prisidės prie turizmo ir prekybinių santykių plėtros tarp mūsų žemės ir Lietuvos. Naujasis verslo centras turėtų dar labiau motyvuoti šalių verslininkus ieškoti naujų verslo nišų”, – sakė H.Heringas.
Beje, moderniame Rytų ir Vidurio Europos šalių centre pačios pirmosios įsikūrė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Rumunijos atstovybės, o Ukrainos verslo diplomatų „desantas” turėtų atvykti artimiausiu metu.