Lietuvoje veikia vos kelios Japonijos kapitalo įmonės, tačiau ir šie pavyzdžiai atskleidžia gan griežtus japonų darbo principus
Pastebėjusi lietuvių dailininkų talentą, pasaulyje žinoma Japonijos kompiuterinių ir vaizdo žaidimų kompanija „KOEI Co., Ltd.” neišsigando kultūrų skirtumo, didelių atstumų bei kalbos barjero ir prieš trejus metus Vilniuje įkūrė antrinę įmonę „KOEI Baltija”.
Tačiau Japonijos darbdaviai kol kas – gana reti svečiai Lietuvos verslo aplinkoje.
Kiti darbo ypatumai
KOEI pagaminti žaidimai Japonijoje bei Amerikoje yra geriau žinomi nei Europoje. Lietuviai apie šios Japonijos kompanijos žaidimus yra nedaug girdėję, nors jie kuriami ir Lietuvoje.
Kompiuterinių ir vaizdo žaidimų aistruoliai lietuvių pieštus ir modeliuotus objektus greitai galės pamatyti kartu su „Play Station 3” išeinančiame KOEI Kanados žaidime „Fatal Inertia”. Japonijos kompanija taip pat yra įkūrusi įmones Kanadoje, Singapūre, Kinijoje ir kitose šalyse. „KOEI Baltija” nesireklamuoja, nes Lietuvoje savo produkto ji neparduoda, be to, siekiama išvengti informacijos nutekėjimo. Šiuo metu antrinėje įmonėje 16 dizainerių kuria žaidimų kompiuterinį grafinį dizainą.
Vilniuje veikianti įmonė išsiskiria ne tik kuriamu produktu, bet ir darbo principais, paremtais japonų kompanijos tradicijomis.
Laikinai einanti bendrovės „KOEI Baltija” direktoriaus pareigas Lina Itagaki pasakoja, kad darbo laikas jos darbovietėje ne toks lankstus kaip kitose lietuviškose dizaino firmose, čia nustatytos griežtos darbo valandos. Kompiuterinė grafika kuriama bendradarbiaujant su kitose šalyse esančiomis KOEI įmonėmis, užduotys turi būti atliktos nustatytu laiku.
Lietuviai turi nuolat raštu informuoti apie atliktus darbus savo vadovus Japonijoje. Bendravimas daugiausia vyksta internetu, retsykiais japonai – tiek dizaineriai, tiek vadovaujantys asmenys – ir patys atvyksta į Lietuvą.
Teko mokytis japonų kalbos
Lietuvių dizainerių norą dirbti japonų įmonėje skatina ne tik virtualaus produkto kūryba, bet ir galimybė pasitobulinti šalyje, kuri drąsiai gali vadintis kompiuterijos pirmūne.
KOEI įmonei pradedant veiklą Lietuvoje, pirmieji dizaineriai buvo išsiųsti 6-12 mėnesių mokymams į Japoniją. Dar prieš išvažiuojant, jiems reikėjo pasimokyti japonų kalbos.
„Be jos Japonijoje pragyventi gana sunku – angliškai susikalbėti šioje šalyje yra sudėtinga”, – pasakoja L.Itagaki.
Į Tekančios saulės šalį išsiųsti lietuviai ne tik įgavo profesinių žinių, bet ir susipažino su japoniška darbo aplinka bei etika, kuri šiek tiek išlaikoma ir Lietuvoje veikiančioje įmonėje.
Beje, talentingiausi dizaineriai ir dabar turi galimybę išvykti pasitobulinti – šiuo metu trys „KOEI Baltija” darbuotojai yra išsiųsti į analogišką įmonę Kanadoje.
Autorinė kūryba neegzistuoja
Ilgiau įmonėje dirbantys darbuotojai gali siekti karjeros, todėl laiko kvalifikacijos kėlimo egzaminus. Be dizaino įgūdžių, jie mokosi personalo valdymo, tada yra pakeliami į aukštesnį lygį ir gauna atsakingesnes pareigas.
Kaip ir Japonijoje, Lietuvoje naujai atėjusiems darbuotojams paskiriamas už juos atsakingas dizaineris, kuris moko naujokus profesinių įgūdžių ir padeda lengviau įsijungti į kolektyvą bei darbą.
KOEI įmonių grupėje vyrauja komandinis darbas tiek vienos įmonės, tiek įmonių grupės mastu. Skirtingose šalyse esančių įmonių dizaineriai dirba prie bendro projekto. Pavyzdžiui, pagal atsiųstą dizainą Lietuvoje sumodeliuojami pradiniai objektų variantai, tada jie siunčiami į kitą šalį patikrinti ir galutinai užbaigiami trečioje šalyje.
„Dėl didelių laiko skirtumų tarp Japonijos, Lietuvos ir Kanados, galima teigti, kad vyksta nepertraukiama gamyba. Todėl darbuotojai, dirbantys prie bendro projekto, tiek Japonijoje, tiek Lietuvoje bei kitose šalyse esančiuose padaliniuose, atostogauja vienu metu”, – pasakoja L.Itagaki.
Ieško talentų
„KOEI Baltija” yra vienintelė pasaulinės žaidimų kompanijos atstovė Lietuvoje, taigi norintiesiems dalyvauti kuriant naujausios kartos, pasaulinio lygio žaidimus, mes esame vienintelė įmonė, kurioje galima šią svajonę įgyvendinti”, – teigia L.Itagaki.
Pasak jos, „KOEI Baltija” atvira talentingiems žmonėms, turintiems dailininko gyslelę ir besidomintiems kompiuterine grafika bei žaidimais. Kitą rudenį vėl planuojama įdarbinti keletą naujų darbuotojų. Kandidatams vykdoma gana griežta atranka. Pagrindinis reikalavimas – turėti meninį išsilavinimą. Atrankos metu tikrinami piešimo, erdvinio mąstymo sugebėjimai.
Japonijos investuotojų – vienetai
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2006 metų spalio 1 dieną buvo įregistruoti tik du Japonijos investuotojai, investicijos siekė vos 202 tūkst. litų.
Be KOEI, Lietuvoje veikia Japonijos kapitalo informacinių technologijų srities įmonė „Interlogika”, kurios centras įsikūręs Šiauliuose. Prieš trejus metus visas „Interlogikos” akcijas įsigijo „Interlogics, Inc.”. Tai viena pirmaujančių rinkodaros, pardavimų bei klientų aptarnavimo valdymo sprendimus kuriančių įmonių Japonijoje. „Interlogikos” atstovai nepanoro pasakoti apie japoniškus darbo ypatumus, nes esą jų veikla šiuo metu yra pristabdyta.
Pačia didžiausia Japonijos investicija laikoma „Yazaki” korporacijos atėjimas į Klaipėdos įmonę „Baltijos automobilių technika”, kuri netrukus buvo pervadinta į „Siemens-Yazaki Wiring Technologies Lietuva”. Tačiau ši investicija nėra fiksuojama Lietuvoje, kadangi akcijų perdavimas įvyko Vokietijoje.
Tai didžiausia Vakarų Lietuvos regiono darbdavė, užsienio investicijos šioje įmonėje siekia 86,25 mln. litų. Beje, ji pirmoji Lietuvoje pradėjo naudotis laisvosios ekonominės zonos teikiamomis paslaugomis, joje dirba 3 tūkst. žmonių.
Pasak gamyklos darbuotojų, čia taip pat vyrauja „japoniška” darbo apskaita, reikalaujama daug popierinių ataskaitų, keliami griežti reikalavimai darbo aplinkai ir t.t.