„Aplinkybės susiklostė taip, kad neturiu nuolatinio darbo. Per metus vienur ar kitur tenka padirbėti tik kelis mėnesius. Nerimą kelia artėjantis pensinis amžius, nes neturiu reikiamo stažo visai senatvės pensijai gauti. Ar yra kokia išeitis?” – teiraujasi šešiasdešimtmetis vyriškis A.J. iš Kauno.
Išeitis yra. Žmonės, nedirbantys ar laikinai netekę darbo, gali draustis valstybiniu savanoriškuoju socialiniu pensijų draudimu. Šis draudimas garantuoja socialinio draudimo stažą, reikalingą dalinei ar visai pensijai gauti. Minimalus socialinio draudimo stažas, suteikiantis teisę gauti tik dalinę pensiją ir vyrams, ir moterims, yra 15 metų. Būtinasis socialinio draudimo stažas – nuo 2004 metų ir vyrams, ir moterims – 30 metų. Norint sužinoti, į kokią pensiją pretenduojate: dalinę ar visą, reikia susiskaičiuoti turimą socialinio draudimo stažą. Stažas skaičiuojamas pagal įrašus socialinio draudimo pažymėjime ir duomenis „Sodros” duomenų bazėje. Tada nuspręsti, ar laukti pensinio amžiaus ir pasitenkinti jau sukaupta pensija (senatvės pensija mokama tik sulaukus senatvės pensijos amžiaus), ar draustis savanoriškai, kaupiant socialinio draudimo stažą ir pretenduojant į didesnę pensiją.
Valstybiniu savanoriškuoju socialiniu pensijų draudimu gali draustis ne jaunesni kaip 16 metų Lietuvos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai tuo laiku, kai jie nėra draudžiami valstybiniu privalomuoju socialiniu pensijų draudimu (nedirba), ir asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalomai draudžiami (draudžiasi) privalomuoju pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti. Draustis galima arba pagrindinei pensijos daliai gauti, arba pagrindinei ir papildomai pensijos dalims gauti. Tie asmenys, kurie draudžiami privalomuoju pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti, gali draustis savanoriškuoju pensijų draudimų papildomai pensijos daliai gauti.
Apsidraudusieji savanoriškuoju pensijų draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti kas mėnesį moka pusės bazinės pensijos dydžio – 115 Lt įmokas (bazinė pensija šiuo metu – 230 Lt). Apsidraudusieji papildomai pensijos daliai gauti kas mėnesį moka 15 proc. dydžio įmokas nuo pačių deklaruojamos pajamų sumos, bet ne mažesnės nei minimalus mėnesio atlyginimas (šiuo metu MMA – 600 Lt). Apsidraudusieji ir pagrindinei, ir papildomai pensijos dalims gauti kas mėnesį moka 115 Lt ir papildomai dar 15 proc. nuo deklaruojamos pajamų sumos.
Asmuo, apsidraudęs savanoriškuoju pensijų draudimu, pats apskaičiuoja ir draudimo sutartyje numatyta tvarka sumoka einamojo ketvirčio įmokas į „Sodros” teritorinio skyriaus (kuriame asmuo apsidraudė) valstybinio socialinio draudimo lėšų surenkamąją sąskaitą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną. Draudimo sutartis nutraukiama, jei eilinio ketvirčio įmokos nesumokamos per 3 mėnesius nuo einamojo ketvirčio pabaigos.
Skiriant pensiją, savanoriškojo pensijų draudimo laikas yra įskaitomas į stažą pagrindinei pensijos daliai gauti, jei asmuo draudėsi tik pagrindinei pensijos daliai; ir į stažą papildomai pensijos daliai gauti, jeigu jis draudėsi visai valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti.
Asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų draudimu, turi teisę gauti pensijas pagal LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir kitas nurodytas sąlygas, yra sulaukę šio įstatymo nustatyto amžiaus, pripažįstami neįgaliais. Šiems asmenims mirus, teisę gauti našlių ir našlaičių pensijas turi jų šeimos nariai.
Tačiau reikia įsidėmėti, kad asmuo, apsidraudęs savanoriškuoju pensijų draudimu, neįgyja teisės į nemokamą gydymą bei ligos ir motinystės pašalpas. Tam reikia draustis kitomis draudimo rūšimis.
Jei nusprendėte draustis savanoriškuoju pensijų draudimu, kreipkitės į „Sodros” teritorinį skyrių ir sudarykite sutartį, kuri įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, jeigu joje nenurodytas kitas laikas.
Telefonas pasiteirauti – 395297.