Būsimiems ES valdininkams reikia įveikti daugiau kaip metus trunkantį atrankos maratoną
Darbas Briuselyje, Strasbūre ar Liuksemburge, per mėnesį gaunant 4 tūkst. eurų atlyginimą ir žinant, kad jis kasmet didės iki 13 tūkst. eurų – tokios perspektyvos domina nemažai Lietuvos piliečių.
Šiuo metu devyniose ES institucijose jau dirba apie 400 lietuvių, prieš tai įveikusių sudėtingus atrankos konkursus, kai į vieną vietą pretenduoja keliasdešimt asmenų.
Pareigoms skelbiami konkursai
Naujųjų ES šalių, tarp jų – ir Lietuvos, piliečiams iki 2010 metų yra taikomos lengvesnės įdarbinimo sąlygos, todėl mūsų tautiečiams, dalyvaujantiems ES institucijoje naujai steigiamų pareigų konkursuose nereikia konkuruoti su senųjų šalių narių piliečiais. Ypač realias galimybes įsidarbinti turi aukštųjų mokyklų absolventai, mokantys kelias užsienio kalbas ir turintys nemažą žinių bagažą.
Būrys Kauno technologijos universiteto studentų ir dėstytojų taip pat turėjo progos įsitikinti, kad gauti darbą ES institucijose – gana realus, tačiau daug pastangų ir nemažai laiko reikalaujantis žingsnis.
Su akademine bendruomene susitikusi Europos personalo atrankos tarybos (EPSO) Konkursų organizavimo skyriaus vedėja Agnė Martikonienė teigė, kad Lietuvoje jau nuo 2003-iųjų skelbiami konkursai ir atrenkami darbuotojai į devynias pagrindines ES institucijas: Europos Komisiją, Europos Parlamentą, ES Tarybą, Liuksemburge įsikūrusį Teisingumo teismą bei Audito rūmus ir kt.
Lengvas kelias iki išsvajoto darbo Briuselyje, Strasbūre ar Liuksemburge nežadamas. Visų kandidatų laukia daugiau kaip metus trunkantis atrankos maratonas.
Pirmiausia tenka sulaukti, kol ES oficialiame leidinyje internete bus paskelbtas atviras konkursas. Skelbime nurodoma visa informacija apie pretendentams keliamas sąlygas, kurių pagrindinės – ES šalių pilietybė ir dviejų ES kalbų mokėjimas. Pirminė konkurso registracija dažniausiai vyksta elektroniniu būdu, užpildžius anketą.
Atviras konkursas prasideda pirminės atrankos testu, kurio metu anglų, vokiečių ar prancūzų kalba tikrinamos kandidato žinios apie ES, jos istoriją, institucijas, sutartis ar žymius žmones. Taip pat įvertinamos ir specialiosios žinios apie Europos viešąjį administravimą, teisę, ekonomiką, tikrinami gebėjimai suprasti tekstą ir analizuoti duomenis.
Darbas negarantuojamas
Anksčiau pirminės atrankos testai būdavo organizuojami visose šalyse tuo pat metu sukviečiant kandidatus į vieną vietą ir išdalijant jiems testus su klausimais. Įsitikinus, kad tokia tvarka reikalauja daug sąnaudų, nuo šiol kandidatams sudarytos sąlygos pasirinkti dieną ir testą pildyti prisėdus prie kompiuterio. Tačiau į atranką negalės atsinešti net pieštuko.
Geriausiai į klausimus atsakę kandidatai dar turi laikyti rašytinį testą duota tema ir atlikti dokumentų analizę. Taip tikimasi patikrinti ne tik pretendentų supratimo įgūdžius, bet ir užsienio kalbos žinias. Įveikusiesiems šiuos du etapus tenka vykti į Briuselį ar Liuksemburgą ir dalyvauti 30-45 min. trukmės pokalbyje. Jo metu trys ar keturi komisijos nariai užduoda klausimus, susijusius ne tik su kandidato gyvenimo aprašymu, bet ir su ES politikos aktualijomis. Atsidūrus akis į akį su komisijos nariais, reikia būti pasirengus atsakyti į bet kokį klausimą.
Ir net jeigu visuose atrankos etapuose pretendentą lydi sėkmė, niekas jam neduoda garantijų, kad jis tikrai gaus darbą. Patys laimingiausieji, vadinamieji laureatai, patenka į rezervo sąrašą, sudaromą vieniems ar dvejiems metams, ir tik iš čia galima pradėti darbo paieškas.
Neseniai baigusių universitetus specialistų galimybės vertinamos labai aukštai, nes dažniausiai būsimiems ES biurokratams net nėra keliamas reikalavimas būti įgijus darbo patirties – pakanka turėti diplomą.
Siekiant karjeros ES institucijose teks apsišarvuoti kantrybe, nes atrankos procedūros gali užtrukti iki dvejų metų. Taigi nenuostabu, kad per tą laiką kai kurių pretendentų noras dirbti Briuselyje ar Strasbūre išgaruoja.
Klaidos neatleidžiamos
2003-2005 metais Lietuvoje buvo surengti 52 konkursai, kuriuose dalyvavo beveik 70 tūkst. kandidatų. Iš jų visus tris atrankos etapus įveikė 4670 asmenų, patekusių į rezervo sąrašus. Pernai metų pabaigoje dar vyko 37 konkursai.
Apskaičiuota, kad vieno asmens patekimas į rezervo sąrašą kainuoja apie 5400 eurų, vidutinė konkurso trukmė – 14 mėnesių.
A.Martikonienės teigimu, būta konkursų, kuriuose užsiregistruodavo 10 tūkst. asmenų, o iš jų tekdavo atrinkti vos 200 laureatų. Tokių viešųjų konkursų keliu atrenkami vertėjai, auditoriai, teisininkai, finansininkai, buhalteriai ir kitų sričių atstovai.
Duodama patarimus būsimiems konkursų dalyviams, EPSO atstovė akcentavo, kad būtina labai griežtai vykdyti registracijos sąlygas, nes net menkiausias netikslumas gali užtrenkti duris į ES institucijas.
„Mačiau daug graudžių istorijų, kai dėl neatsiųstos paso kopijos ar nepadėto parašo iš konkurso pašalinami net patys geriausi kandidatai”, – užsiminė Konkursų organizavimo skyriaus vedėja.
A.Martikonienė neslėpė, kad galimybe dirbti ES institucijose domisi vis daugiau Lietuvos piliečių, ypač jaunimo. Turintieji aukštąjį universitetinį išsilavinimą gali pretenduoti į administratorių pareigas, kurios karjeros pradžioje, priklausomai nuo pareigų ir kategorijos, garantuoja 4 tūkst. eurų mėnesinį atlyginimą. Darbo užmokestis nuolatos didėja ir karjeros aukštumose gali siekti net 13 tūkst. eurų.
Padėjėjams (asistentams), kuriems pakanka būti baigus vidurinę mokyklą, teks tenkintis mažesne alga.
Pietiečiams netinka Belgijos oras
Beveik metus Europos Komisijoje dirbanti Edita Dranseikaitė teigė, kad dalyvavo viename pirmųjų atvirų konkursų, skelbtų dar 2003 metais. 2004 m. rudenį jos pavardė atsidūrė rezervo sąraše, tačiau praėjo dar metai, kol ji gavo darbą Europos Komisijoje.
Anot E.Dranseikaitės, būsimiems kandidatams nepakaks prieš pirminį testą vien tik užmesti akį į Europos žemėlapį: verta daugiau pasidomėti apie ES ir jos institucijas, nes tarp gana lengvai įveikiamų klausimų esama ir specifinių užduočių.
Įveikus visą atrankos barjerų ruožą, nėra reikalo sėdėti sudėjus rankas ir laukti darbo pasiūlymo. Patartina savo gyvenimo aprašymą išsiuntinėti į įvairias institucijas, kuriose dažnai atsiranda laisvų vietų. Be to, kai kurie portugalai, ispanai, graikai, padirbėję Briuselyje, grįžta namo, nes tiesiog nepripranta prie lietingo Belgijos klimato. Tokių problemų lietuviams, regis, neturėtų kilti.
Arnoldas Pranckevičius pripažįsta, kad jam įsidarbinti Europos Parlamente, kur jis kuruoja ES ryšius su Rusija ir Baltarusija, pravertė rusų kalbos žinios. Anot jo, atrankos komisija itin palankiai vertina kandidato studijų ar darbo užsienyje faktus, nes iš to sprendžiama, kad jam pavyks prisitaikyti daugiatautėje struktūroje.
Abu ES biurokratai vienbalsiai tvirtino, kad darbas Briuselyje nėra nuobodus, kaip kad gali pasirodyti iš šalies.
Tautiečių daugėja
Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, yra numatyta darbuotojų kvotos, tad būsimų ES biurokratų skaičius nebus beribis. Galutiniai įdarbinimo skaičiai priklausys nuo kiekvienos šalies piliečių aktyvumo, pasirengimo dirbti ES institucijose.
Gitana Skripkaitė, Užsienio reikalų ministerijos ES departamento Politinio ir institucinio bendradarbiavimo skyriaus pirmoji sekretorė sakė, kad vien Europos Komisija iki 2010 metų yra numačiusi įdarbinti 241 Lietuvos pilietį. Šių metų pradžioje Europos Komisijoje dirbo 125 lietuviai, o rugsėjo mėnesį – jau 196 darbuotojai iš Lietuvos.
Visose devyniose ES institucijose 2006 metų sausį dirbo 302 lietuviai, iki rugsėjo jų skaičius viršijo 400. Tarp jų įskaičiuojami ir EP parlamentarai, ir administratoriai vertėjai. Pastarieji pirmieji kviesti įsidarbinti ES institucijose.