Žiūrovams – meilė ir detektyvai

Dešimtis televizijos kanalų matantį Lietuvos žiūrovą nustebinti tampa vis sunkiau.

Milijonus litų filmams pirkti skyrusios televizijos vis girdi tuos pačius skundus, kad „nieko gero nerodo“, o per visus kanalus tuo pačiu metu esą sukasi panašaus žanro filmai. Vienintelė „Balticum TV“ dažniau parodo jūrinės tematikos filmų.

Kiek televizijos per metus ar savaitę parodo filmų, neskelbiama. „Tokios statistikos tikrai nevedame“, – sakė LNK programų direktoriaus pavaduotojas Marijus Gradauskas.

Vyrauja kriminalai

„Klaipėda“ suskaičiavo, kiek nacionalinė LTV, komercinės LNK, TV3, BTV ir Klaipėdos regioninė „Balticum TV“ per savaitę rodo filmų.

Suskaičiavus ir kartojimus TV3 per savaitę parodė daugiausiai filmų – 105. Iš visų televizijos kanalų daugiausiai rodyta animacijos – 42, įvairių serialų – 31, komedijų – 11 per savaitę.

Antroje vietoje atsidūrė BTV – 86 filmai per savaitę. Daugiausiai rodyta meilės serialų ir animacijos. BTV išsiskyrė kriminalinių serialų gausa – 18 ir komedijomis – 11.

LNK per savaitę parodė 80 filmų. Čia, kaip ir TV3, daugiausiai rodyta animacijos ir meilės serialų. Ši televizija dažniausiai Lietuvoje rodo veiksmo filmus – 7 per savaitę.

LTV žiūrovams pateikė 66 filmus.

Nacionalinis transliuotojas pasižymėjo tuo, kad per savaitę parodė net 16 detektyvinių serialų.

Nusikaltėlių paieška ir žudikų paieškos buvo rodytos dažniau nei animacija.

Tik LTV ir LNK yra vienintelės televizijos Lietuvoje, per savaitę parodžiusios po keturis dokumentinius filmus.

„Balticum TV“ parodė mažiausiai filmų – 35.

Ji nepateikė nė vieno animacinio filmuko, bet daugiausiai Lietuvoje parodė trilerių – 8 ir dramų – 7 kartus per savaitę.

Smurtas – šeštadieniais

Iki aštuntos valandos vakaro televizijos daugiausiai rodė meilės serialus ir animaciją. Vadinamuoju žiūrimiausiu laiku – nuo aštuntos valandos vakaro – rodyti veiksmo filmai, detektyvai, trileriai, dramos.

Nuo aštuntos valandos vakaro nebuvo nė vieno filmo, kuriame nebūtų kas nors nužudomas ar sumušamas.

Daugiausiai smurtinių scenų būna šeštadieniais. Anonsuojant šiuos filmus, būtinai rodomos smurtinės scenos.

„Mūsų televizijos perka ne pačius geriausius filmus. Arba yra perkamas vienas geras filmas ir prie jo pridedama keletas prastų. Televizija 18 valandų per parą negali rodyti šedevrų. Bet geriausi rodomi ne visada geriausiu metu. Televizija užsidirba ne šviesdama ir auklėdama, o iš to, kad mes ją žiūrime. Filmus, kuriuos kiti rodo naktį, mes pateikiame geriausiu laiku“, – mano televizijos kritikas Žygintas Pečiulis.

Įsigyja aklai

Pristatydamos šių metų sezoną, televizijos gyrėsi įsigyti naujiems filmams išleidusios milijonus. TV3 nurodė, kad tam paskyrė keturis su puse milijono litų.

„Mes nuolatos didiname finansavimą. Imamas kino teatro leidimas, pasveriama, kiek tas filmas uždirbo, ir pagal tai yra nustatoma jo vertė. Pagal žanrą iš esmės nėra skirstoma. Esame per didelis kanalas, kad rankiotume filmus po vieną“, – vardijo TV3 užsienio produkcijos supirkimo vadovė Ieva Govedaitė.

„Perkame paketais. Viename būna 20 naujų filmų ir turi pasirinkti dar 30 jau rodytų. Į jį įeina ir animacija, serialai, nauji bei seni filmai“, – aiškino I.Govedaitė.

Originaliausia – LTV

Pasirašiusi ketverių metų kontraktą su filmų platintoja „Warner Bros“, LNK filmams įsigyti taip pat išleido keturis su puse milijono litų.

„Atsirinkdami žiūrime į siūlomų filmų kainas, gautas pajamas tarptautinėje rinkoje, apdovanojimų sąrašus, aktorių populiarumą Lietuvoje“, – teigė LNK direktoriaus pavaduotojas M.Gradauskas.

Lietuvos nacionalinis transliuotojas LTV filmus įsigyja remdamasis itin originaliais kriterijais.

„Ištiriama pasiūla ir nusprendžiama, ar norime įsigyti senosios animacijos ar tokį serialą kaip „Dingę“. Vertinamas produkcijos populiarumas kitose šalyse, gamybos biudžetas. Jei 10 milijonų litų investuota į vienos valandos trukmės filmą, tai tikrai yra skirtumas nuo mūsų vietinės produkcijos, kai gali tam skirti tik du tūkstančius litų“, – mano LTV Užsienio produkcijos įsigijimo ir adaptacijos skyriaus viršininkė Junita Budvytienė.

Anot jos, svarbus kriterijus yra ir tai, ko norima pagal programų tinklelį ir visuomeninio transliuotojo tikslus.

Patogiausiu laiku rodomi didelio populiarumo, daugiausiai apdovanojimų sulaukę filmai.

LTV šiais metais filmams įsigyti išleido milijoną 700 tūkst. litų.

Perka ir mugėse

Išlaidų filmams nenorėjo įvardinti „Balticum TV“ ir BTV.

„Sumų neskelbiame, nebent tai yra rekordai. BTV filmams išleidžia mažiausiai iš didžiųjų televizijų. Tačiau mes turime vieną privalumą. Kitos televizijos perka filmus centralizuotai, o mes turime savo filmų įsigijimo skyrių“, – gyrėsi BTV savireklamos vadovas Laimonas Benys.

Anot jo, BTV yra orientuota į moterišką ir jaunimo auditoriją.

L.Benys pastebėjo, kad kino platintojai diktuoja sezono madas.

Šiais metais Vakarų Europoje labai populiarios muilo operos su kriminaliniais elementais. Šalia meilės istorijų yra ir narkomafija.

„Lietuvoje kol kas to dar nėra, nes nebūtų populiaru“, – mano L.Benys.

Ilgas kelias į eterį

„Balticum TV“ su nacionaliniais kanalais konkuruoja dalyvaudama tarptautinėse kino mugėse.

„Kol patenka į eterį, filmai nueina ilgą kelią. Pirmiausiai vyksta derybos, gaunama filmo kopija, verčiamas ir pritaikomas tekstas, įgarsinama. Sutvarkytas filmas peržiūrimas, anonsuojamas ir tik tada išleidžiamas į eterį. Šie darbai dar labiau padidina filmų kainą“, – sakė „Balticum TV“ televizijos programų įsigijimo vadybininkas Vaidotas Rimkus.

Anot jo, filmus tenka pirkti paketais, todėl šalia A kategorijos pridedama mažesnio biudžeto B kategorijos filmų. „Tačiau jie kartais yra ne prasčiau žiūrimi negu geri, akademiniai filmai“, – pastebėjo V.Rimkus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Žiniasklaida su žyma , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.